Nuo pernykščių ne tik valdžią pažadinusių, bet regis ir visą visuomenę vienaip ar kitaip supurčiusių riaušių prie Seimo praėjo lygiai metai. Socialinė įtampa, nepasitenkinimas ne tik valdžios sprendimais, bet ir tuo, kad ji tų sprendimų nesiteikta nei aiškinti, nei komentuoti, tuomet pavirto riebiais keiksmažodžiais ir sniego gniūžčių bei kiaušinių kruša į Seimo langus.

Praėjus ekonominės krizės antspaudu paženklintiems 2009 m. socialinės apklausos nesuteikia daug vilties, kad per metus socialinė įtampa šalyje sumažėjo, visuomenės nuotaikos esmingai pasikeitė, tapo pozityvesnės.

Štai tyrimų bendrovės RAIT atlikta ir šią savaitę paviešinta apklausa byloja, kad Lietuvos gyventojų nuotaikos praėjusiais metais buvo neigiamos. Metų pabaigoje vartotojų nuotaikos indeksas siekė minus 29 - tai reiškia, kad 28 proc. buvo daugiau neigiamai nei teigiamai nusiteikusių žmonių.

Komentuodama tyrimo rezultatus bendrovės RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė teigė, kad „visą tą laiką žmonės neigiamai vertino Lietuvos ekonominę situaciją, savo finansinę padėti bei jų ateities lūkesčiai buvo neigiami. Daugiau žmonių galvoja, kad artimoje ateityje ekonominė, finansinė situacija tik blogės".

Vyriausybė pakeitė retoriką

„Bernardinai.lt“ kalbinti ekspertai bei politikai sutartinai tvirtino, kad vieną riaušių pamoką Vyriausybė tikrai išmoko – pasikeitė valdžios atstovų retorika, sumažėjo arogancija, atsirado supratimas, kad su visuomene reikia kalbėtis, o ne tik iš viršaus „nuleidinėti“ sprendimus.

Kaip sakė opozicijos Seime lyderis Valentinas Mazuronis „nors riaušės tikrai nebuvo priimtina nuomonės raiškos forma, kuri demokratinei valstybei nedaro garbės, vis dėlto tai buvo tarsi kažkoks sukrėtimas, kuris pažadino Vyriausybę. Valdžia tikrai išsigando ir pradėjo kalbėtis, ieškoti kontaktų su visuomene ir atskiromis socialinėmis grupėmis.“

„Iki šiol Premjeras laikosi nuomonės, kad Vyriausybę „pažadinti“ ir savo nuomonę išreikti galima buvo ir taikiu būdu, o ne puolant daužyti Seimo langų“ – sakė Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Virginijus Valentinavičius. Jo teigimu, vykdant svarbiausius ir skubos reikalaujančius uždavinius -  mokesčių reformą ir tvirtinant biudžetą – galbūt ir pritrūko dėmesio ir bendravimo su visuomene, tačiau vėliau buvo atsigriebta su kaupu. Pasikeitė ne tik valdžios retorika, bet ir atsirado daugiau galimybių visuomenės bei įvairių socialinių grupių atstovams pareikšti savo nuomonę, diskutuoti su valdžios atstovais, paprašyti paaiškinti sprendimus ir jų galimas pasekmes.

Tai, kad pavyko ne tik užmegzti, bet ir išplėtoti dialogą su visuomene, pasak V.Valentinavičiaus, yra vienas didžiausių praėjusių metų valdžios pasiekimų.

Socialinė įtampa išlieka

Kaip pastebėjo socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas Lazutka, pernai sausį vykusio mitingo, peraugusio į riaušes, metu žmonės siekė parodyti, kad jie yra ne tik rinkėjai, besąlygiškai patikėję valdžią politinėms partijoms, bet ir patys yra aktyvūs politikos dalyviai, o riaušės virto susikaupusios socialinės įtampos iškrova: „Lietuvai tikrai reikėjo mokesčių reformos, tačiau bėda tame, kad valdžia arogantiškai ignoravo tautą ir nesivargino aiškinti savo priimtų įtatymų priežasčių ir galimų pasėkmių. Žmonės, ne taip seniai ėję į rinkimus ir patys rinkę savo atstovus pasijuto kvailinami.“

Tai, kad įtampa visuomenėje gal kiek ir sumažėjo, tačiau vis dar išlieka pakankmai didelė  „Bernardinams.lt“ pripažino tiek V.Mazuronis, tiek ir A.Kubiliaus patarėjas V.Valentinavičius. Pasak jo, „Ekonominiai sunkumai galbūt yra didesni nei pernai, o ir socialinė įtampa taip pat išliko, tačiau svarbiausia tai, kad egzistuoja formos ir kanalai, kuriais ta įtampa išsikrauna ir todėl nebereikia griebtis radikalių primonių, tokių kaip Seimo langų daužymas. Sprendimų siekėme ir sieksime dialogo keliu“.

Tuo tarpu opozicijos lyderio V.Mazuronio teigimu, negalima nematyti, kad Vyriausybė tikrai stengiasi kalbėtis ir daugiau dėmesio skirti dialogui su visuomene, tačiau, pasak jo, tai labiau primena kurčiojo ir nebylio pasikalbėjimą nei konstruktyvų problemų sprendimą: „nematau pozicijų suartėjimo, o Vyriausybei vis dar labai trūksta lankstumo priimant ir pateikiant bei pristanat sprendimus. Socialinių problemų daugėja, o sprendimų, deja, nematyti.“

Išsiskyrė kalbintųjų nuomonės ir dėl Nacionalinio susitarimo, kurį valdantieji vadina vienu didžiausių metų pasiekimų ir pradėto vykdyti dialogo su visuomene pasekme, kai opozicija tuo tarpu teigia, kad tai tėra dirbtinė širma kritikai Vyriausybės atžvilgiu amortizuoti.

Pasak R.Lazutkos gerai, kad per metus politikai atkreipė didesnį dėmesį į žmones, į jų keliamus reikalavimus, galų gale, kad juos išgirdo: „Valdžiai reikia nelaikyti žmonių kvailiais – juk jie viską supranta.“

Paklaustas, ką reiktų daryti, kad riaušės nepasikartotų, profesorius buvo lakoniškas: „ Kad riaušės nepasikartotų, reikia daugiau pagarbos rinkėjui. Labiausiai piktina tai, kad seimūnai bando kvailinti liaudį.“