Sausio 27 d. Šveicarijos Davoso kurorte prasidėjo penkias dienas trukęs 40–asis Pasaulinis ekonomikos forumas. Šis forumas – tai išskirtinis renginys į kurį kasmet renkasi pasaulio lyderiai, dirbantys įvairiose srityse – nuo politikos iki NVO (šiemet dalyvavo 30 vyriausybių vadovų, 50 tarptautinių organizacijų vadovų, 500 pilietinės visuomenės atstovų ir t.t.)

Šių metų renginio šūkis: „Pergalvoti, pertvarkyti, perstatyti“ (angl. -Rethink, Redesign, Rebuild). Daugiau nei iš devyniasdešimties šalių susirinkę pasaulio lyderiai svarstė situaciją, susiklosčiusią po ekonominės krizės, braižė ateities scenarijus, mėgino ieškoti konkrečių išeičių. Veikiausiai tai labiausiai ir skyrė šį forumą nuo vykusio praėjusiais metais, kuriame buvo juntama kur kas daugiau sumaišties ir neapibrėžtumo. Tuomet visi tegalėjo konstatuoti, kad po beprecedenčio ekonominio augimo laikotarpio pasaulį supurtė krizė, tačiau nebuvo aišku, nei kiek ji tęsis, nei kaip užkirsti kelią jos pasikartojimui.

Aiškių ir vienareikšmiškų atsakymų neturėta ir šiemet, tačiau visų oficialių ir neoficialių kalbų, pasisakymų bei diskusijų leitmotyvas buvo ekonominis gyvenimas po pasaulį supurčiusios krizės. Kitaip tariant, lyderiai atsitokėjo, susivokė, kur atsidūrę, ir kiek pozityviau nusiteikę ėmėsi svarstyti tolesnius scenarijus.  

Beveik niekas nebesiginčijo ir su tuo, kad bankams ir finansų rinkoms reikalingas didesnis tarptautinis koordinavimas ir reguliavimas.

Didesnis reguliavimas - neišvengiamas

Bene vienintelis tikrai aukšto rango politikas, skyręs dėmesio šiųmetiniam Davoso forumui, buvo Prancūzijos prezidentas Nikolas Sarkozy. Būtent jo pasisakymai sulaukė daug pasaulio spaudos dėmesio ir komentarų.

Savo kalboje N.Sarkozy aiškiai įvardijo krizės priežastis. Jo teigimu, tai nebuvo natūralios, susijusios su gamyba priežastys. Šiuo atveju finansų sektorius tapo krizės šaukliu ir priežastimi. N. Sarkozy nebe pirmą kartą sakė, kad finansų srautus valdančių institucijų vadovai negali uždirbti tiek daug ir reikalingas naujas susitarimas tarp visų pasaulio ekonomikoje dalyvaujančių pusių.

Būtent tai, jog už krizę labiausiai yra atsakingi bankai bei jų vykdyta politika, kurios pagrindiniu varikliu jau buvo tapęs net ne subalansuotas pelno siekimas, bet tikrų tikriausias godumas, forumo metu buvo pabrėžiama nuolat. Beveik niekas nebesiginčijo ir su tuo, kad bankams ir finansų rinkoms reikalingas didesnis tarptautinis koordinavimas ir reguliavimas.

Anksčiau liberalios ekonominės minties bastionu vadintame Davoso forume tokios mintys skambėjo jau pernai, tačiau tuomet jos labiau priminė slogų sapną, nei realų krizės įveikimo receptą.

Šiemet prie šios minties grįžta su nauja jėga. Tiek Tarptautinio valiutos fondo (TVF), tiek Europos centrinio banko (ECB) bei kitų institucijų vadovai vienareikšmiškai pabrėžė, jog tik glaudesnis bendradarbiavimas, bendros taisyklės ir bankų bei finansų rinkų geresnis reguliavimas gali padėti stabilizuoti padėtį ir užtikrinti, kad tokio masto krizės nepasikartos, antraip, kaip sakė ECB vadovas Jeanas-Claude'as Trichet, „rizikuojame ne krizę įveikti, bet ją pagilinti“.

Kaip pavyzdinė figūra šiame kontekste buvo minimas JAV prezidentas Barackas Obama ir jo planai apriboti bankų dydį ir įdėmiau stebėti bei kontroliuoti jų veiklą. Pasak analitikų, tai tvirtos politinės valios pavyzdys, kuriuo turėtų sekti ir kitos šalys.

Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju sutarimas dėl detalių yra ne mažiau, o gal net daugiau svarbus, nei susitarimas dėl esminių principų. Kas, kaip ir kokias reguliavimo taisykles turės vykdyti bei prižiūrėti - tai klausimas, į kurį konkretaus atsakymo Davose surasti taip ir nepavyko.

Diagnozuoti krizės pabaigą dar anksti

Nors forumo metu buvo jaučiamas šioks toks optimizmas, jį analitikai apibūdina kaip kiek rezervuotą optimizmą, nes bene visi dalyviai sutiko, kad krizės pabaigą skelbti dar kiek per anksti.

Pasaulyje dėl pirmojo įspėjimo apie artėjančią krizę išgarsėjęs prof. Nourielis Roubini pareiškė, kad toliau didės TVF ir kitų viršnacionalinių finansinių institucijų reikšmė. Kita vertus, „daktaru lemtmi“(angl.- dr. Doom ) The New York Times tituluotas ekonomistas taip pat netryško optimizmu. Jo teigimu, bankai dar nesuprato tikrųjų savo praradimų dydžių, o krizė bus ne V, bet W formos, todėl sakyti, kad sunkumai baigėsi dar gerokai per anksti.

Jam antrino ir „Deutsche Bank“ vadovas Josefas Ackermannas, sakydamas, jog „situacija labai trapi. Jeigu pažiūrėsite į finansų rinkas, pamatysite, kad jos vėl tapo nervingos. Horizonte daug grėsmių. Tai ir aktyvų nuvertėjimas, ir nekilnojamojo turto srities problemos, su kuriomis vis dar susiduria kai kurios šalys, ir daug kitų dalykų.“

Sparnuotą šių metų forumo frazę veikiausiai ištarė JAV nacionalinės ekonomikos tarybos direktorius Larry Summersas, sakydamas, kad nors statistika ir leidžia kalbėti apie ekonomikos atsigavimą, tarp žmonių vis dar gajos recesijos nuotaikos.

„Artimiausius kelis ketvirčius BVP ir toliau pamažu augs. Tačiau nedarbo problema išliks - 1 iš 5 JAV piliečių nuo 25 iki 54 metų neturi darbo", – pažymėjo L.Summersas.

Kalbėdami apie tai, kaip būtų galima toliau gaivinti ekonomiką bei didinti jos stabilumą, tiek bankininkai, tiek ir kitų sričių ekspertai Davose pabrėžė, kad čia bene svarbiausi yra du dalykai: naujų darbo vietų kūrimas ir laisva prekyba. Pastarasis argumentas pateiktas prisimenant ir adresuojant jį protekcionistinės ekonominės politikos šalininkams, kurių šiuo metu įvairiose pasaulio šalyse daugėja.

Taigi Davose šiemet konkrečių sprendimų beveik nepriimta ir susitarta, regis, tik dėl pačių bendriausių principų. Tačiau tik konkretus jų įgyvendinimas parodys, ar jie naudingi ir ar kitąmet Šveicarijoje susirinkę pasaulio ekonomikos lyderiai pereis prie kokybiškai naujų klausimų ir diskusijų, ar taip ir liks kalbėtis apie tai, dėl ko jau manėsi esą susitarę.

Parengė Lina Valantiejūtė