Savaitgalį paskelbtų visuomenės nuomonės apklausų duomenys rodo, kad didžiausią rinkėjų pasitikėjimą turi opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija. Jei dabar vyktų rinkimai be jos į Seimą taip pat patektų ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ ir „Darbo partija“.

Šios keturios partijos jau kuris laikas išlieka pagrindinės politinės jėgos, kurios ir varžosi dėl pirmos vietos reitingų lentelėse.

Mažėjantis pasitikėjimas - normalu

Tai, kad vis didesnį populiarumą įgyja opozicinės politinės jėgos, o valdantieji visuomenės pasitikėjimą praranda, neturėtų labai stebinti. Bent jau taip sako savaitgalio apklausos duomenis paprašytas pakomentuoti visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.

„Natūralu, kad po rinkimų laimėtojai, suformuojantys valdančiąją daugumą, palaipsniui praranda turėtą pasitikėjimo kreditą. Taip atsitinka su visais, net tokios pasaulinės politikos „žvaigždės“ kaip Barackas Obama ar Nikolas Sarkozy tai patyrė savo kailiu“, – Bernardinams.lt sakė V.Gaidys.

Pasak jo, socialdemokratų populiarumo augimo tendencija nėra naujas ar netikėtas dalykas. Apklausų duomenys rodo, kad jis nuosekliai auga jau dešimt mėnesių, o nuo Seimo kadencijos pradžios padidėjo maždaug dvigubai.

„Tačiau, mano galva, opozicijos populiarumas nėra toks aukštas, kokio galima būtų tikėtis esant dabartinei ekonominei situacijai. Kitaip tariant, nors viešojoje erdvėje nepasitenkinimo Vyriausybe ir jos veiksmais regis nerūksta, tačiau statistika nėra beviltiškai negailestinga. Po rinkimų valdančiąją daugumą sudariusiomis partijomis bendrai pasitikėjo kiek daugiau nei 60 proc. visų gyventojų, o dabar šis skaičius siekia maždaug 25 proc.”, – visuomenės nuomonės apklausas komentavo „Vilmorus“ vadovas.

Lietuviai valdžia patenkinti nebūna

Nors paskelbti duomenys rodo, kad į Seimą dabar patektų vos keturios partijos, V.Gaidžio teigimu, tai veikiausiai nėra visiškai tikslus vaizdas, nes 5 proc. barjerą turėtų įveikti ir Liberalų sąjūdis: „Publikuojant šiuos apklausų duomenis, partijų populiarumas pateikiamas apskaičiuojant visų rinkėjų procentus, t.y. įtraukiant ir tuos, kurie nebalsuotų ar nežino, už ką atiduotų savo balsą. Tačiau jei atsižvelgtume tik į tuos, kurie apsisprendę dalyvauti rinkimuose, tai visų partijų populiarumo procentas būtų dar kiek didesnis. Būtent tai ir leidžia spėti, kad Liberalų sąjūdžiui savo balsus atiduotų maždaug 7 proc. žmonių.“

Paklaustas, ar ekonominis sunkmetis turi įtakos žmonių pasitikėjimui Seimu ir Vyriausybe, pašnekovas teigė, kad šiuo požiūriu ypatingų pokyčių nėra: „Lietuvos žmonės visais laikais atrodo yra nepatenkinti Vyriausybės darbu. Yra buvusios vos kelios išimtys, kaip po rinkimų kelis mėnesius valdančiosios daugumos populiarumas laikėsi daugmaž toks, koks buvo iš karto po rinkimų. Toliau pasitikėjimas visada nuosekliai smunka žemyn, o artėjant naujiems rinkimams buvę lyderiai visada būna praradę turėtas pozicijas.“

Apie naujai susikūrusias Kazimieros Prunskienės ir Gedimino Vagnoriaus vadovaujamas partijas bei visuomenės požiūrį į jas, V.Gaidžio teigimu, kalbėti dar kiek ankstoka. Juo labiau kad kai kurios iš jų bent iki naujų Seimo rinkimų taip ir neatsidurs reitinguojamų partijų sąraše: „Į reitingų lentelę yra įtraukiamos tik tos partijos, kurios turi savo atstovų Seime. Todėl K.Prunskienės vadovaujamos partijos juose dar kurį laiką tikrai nematysime, o štai „Krikščionių partijos“ populiarumą galėsime sužinoti jau po kitų apklausų“.

Televizija išgelbsti ne visus

 „Darbo partija“ ir toliau išlieka ta politinė jėga, kurią galima pavadinti vieno lyderio partija, nes jos populiarumas yra labai tiesiogiai susietas su Viktoro Uspaskicho populiarumu.

 „Darbo partija“ vis dar labai aiškiai išlieka pirmiausia su lyderiu asocijuojama partija, o jos populiarumas išauga ar sumažėja priklausomai nuo to, kiek kartų V.Uspaskichas pasirodo televizijos ekrane. Bent jau anksčiau tai puikiai iliustravo net statistiniai duomenys, bet nemanau, kad dabar kas nors labai pasikeitė. V.Uspaskichas ir toliau išlieka įdomus ne tik žiūrovams, bet ir televizijos laidų rengėjams, o kol taip bus, matyt, ir partija bus gana populiari“, – samprotavo V.Gaidys.

Tačiau ryškus lyderis ir jo nuolatinis šmėžavimas televizijos ekrane išgelbėti gali ne visas partijas. Štai su trenksmu iš televizijos ekranų į politiką persikėlusius buvusios Tautos prisikėlimo partijos narius žmonės jau beveik visai pamiršo.

„Jie paprasčiausiai tapo nebejuokingi. Ir jų išgelbėti jau net televizija, matyt, nesugebės“, – baigdamas pokalbį sakė „Vilmorus“ vadovas.

Lina Valantiejūtė