2010 m. vasario 19 – 20 d. Vytauto Didžiojo universitete Katalikų teologijos fakultete vyko tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Mistinė patirtis šiuolaikiniuose kontekstuose“. Ją organizavo VDU Filosofijos katedra ir VDU Katalikų teologijos fakultetas. Tai bene pirmas bendras filosofų ir teologų renginys VDU.

Pranešimus skaitė kun. Romualdas Dulskis, kun. Kęstutis Žemaitis, kun. Arnoldas Valkauskas, dr. Gintautas Mažeikis, prof. dr, Tomas Sodeika, dr. Agnė Budriūnaitė ir kiti. Vyko aktyvios diskusijos. Kun. R. Dulskio teigimu, šiandienos globalizacijos procesų apimtame pasaulyje natūraliai persipina įvairių kultūrų gyvenimo būdai. Jie papildo vienas kitą, bet kartu meta iššūkį, skatinantį mus patikrinti savąsias gyvenimo vertybes ir pagilinti savojo identiteto sampratą. Apie daoizmo tradiciją kalbėjęs pranešėjas sakė, kad ši tradicija pateikia nepaprastai įdomių ir vertingų įžvalgų apie žmogaus pašaukimą bei gyvenimo tikslą. Šios įžvalgos iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paradoksalios, tačiau žvelgdami atidžiau pastebime jų artumą krikščioniškosioms vertybėms.

Dr. G. Mažeikio pranešimas „Giordano Bruno nirtulingasis meilės ekstatizmas“ sulaukė itin didelio susidomėjimo. Pranešėjas sakė, kad G. Bruno buvo nuoseklus krikščioniškojo hermetizmo ir kopernikiškojo heliocentrizmo puoselėtojas. Viena svarbiausių Bruno idėjų, šalia monadologijos, priešybių vienybės, begalybės pasaulių, maginio atminties meno, buvo samprotavimai apie Eroici furori (heroišką nirtulingumą liet.)

Dr. A. Budriūnaitė akcentavo šiuolaikinių misticizmo tyrinėjimų dvejopą pobūdį, kuris priklauso nuo mistinės patirties sampratos. Sąvoka „mistinė patirtis“ turi dvi pagrindines prasmes: „patirtis“ kaip potyris, trumpalaikė būsena, ir „patirtis“ kaip patyrimas, ilgalaikis procesas ir negalutinis rezultatas.

Kun.A. Valkauskas pabrėžė magijos, kaip manipuliatyvaus santykio su transcendencija, pobūdį. „Tokios manipuliacijos suponuoja įvairias technikas, kurios padeda būti santykyje su jėgomis“, - sakė kunigas. Anot jo, kalbant apie okultines praktikas ypač svarbus yra Dievo malonės aspektas. Įvairaus plauko okultizmo praktikuotojams teiginys, kad be Dievo malonės Jis yra nepasiekiamas yra labai nepatogus.

Prof. Dr. Tomas Sodeika po Linos Vidauskytės įžangos nagrinėjo mistinės patirties atsikleidimą šiuolaikinėje techninio reprodukuojamumo epochoje. 1936 m. publikuotame Walterio Benjamino esė „Meno kūrinys techninio reprodukuojamumo epochoje“ analizuojami estetinės patirties pokyčiai, kuriuos sukėlė fotografijos ir kino atsiradimas. Šiuos pokyčius Benjaminas aprašo kaip tai, ką jis įvardina kaip „auros nunykimą“.

Pranešėjo teigimu, modernybėje aura degraduoja: tobulėjant ir plintant reprodukcijos technikai originalo autoritetas nunyksta. Senovėje kopiją visuomet buvo įmanoma atskirti nuo originalo, tuo tarpu iš fotografinio negatyvo gali būti pagaminta begalinis skaičius atspaudų, iš kurių nė vienas negali būti pavadintas originalu. Esminį auros bruožą Benjaminas nusako kaip savitą artumos ir tolybės dialektiką, apibrėždamas aurą „kaip unikalų kad ir labai artimo daikto tolybės apsireiškimą“. Būtent šis bruožas, anot T. Sodeikos, yra itin svarbus aptariant mistinės patirties specifiką bei tos patirties transformaciją „techninio reprodukuojamumo epochoje“.