Labiausiai pastarosiomis dienomis aptariama katalikiško pasaulio naujiena – Vienos arkivyskupo kardinolo Christopho Schoenborno žodžiai, pasakyti didžiausių Austrijos žiniasklaidos priemonių leidėjams. Pokalbio metu jis tiesiai apkaltino kardinolą A. Sodano dvasininkų pedofilų dangstymu.

Šie vieši kaltinimai skamba gana šokiruojamai. Juk kardinolas A. Sodano yra vienas įtakingiausių Katalikų Bažnyčios „kunigaikščių“. Popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato laikais A. Sodano buvo Vatikano valstybės sekretorius, kas, pasaulietiniais terminais kalbant, atitiktų ministro pirmininko postą. Kitaip tariant, jis pagal pareigas buvo antras žmogus Vatikane. Tad suprantama, kai Jono Pauliaus II sveikata pašlijo, jis buvo vienas iš kardinolų, kuris perėmė tam tikras popiežiškas valdymo funkcijas.

Po Jono Pauliaus II mirties dėl charizmos stygiaus A. Sodano nebuvo laikomas stipriu kandidatu į Šv. Petro sostą. Popiežiumi tapus kardinolui Josephui Ratzingeriui, jis pasitraukė iš administracinio darbo Romos kurijoje, tačiau pakeitė jį Kardinolų kolegijos dekano pareigose. Dėl amžiaus cenzo A. Sodano negali būti nei renkamas popiežiumi, nei jį rinkti, tačiau jo įtaka Vatikane tebėra didžiulė. Velykų rytą Šv. Petro aikštėje susirinkę maldininkai ir milijonai tikinčiųjų prie televizorių ekranų buvo nustebinti nelauktos ir jausmingos A. Sodano kalbos, kurioje jis Kardinolų kolegijos vardu išreiškė paramą popiežiui, pavadindamas jį „saldžiausiuoju Kristaus atstovu žemėje“, o kalbas apie kunigų pedofiliją – „menkaverčiais gandais“.

Kuo konkrečiai kardinolas Ch. Schoenbornas apkaltino A. Sodano? Istorija siejama su Vienos arkivyskupo kardinolo Hanso Hermanno Groerio figūra. Šis veikėjas buvo kaltinamas lytiniu paauglių išnaudojimu, kaip teigia jo įpėdinis, 1995 m. kardinolui Ratzingeriui buvo pavykę įtikinti Joną Paulių II pradėti tyrimą prieš Groerį. Tačiau tam skersai kelio stojo būtent A. Sodano. Groeris iš balos išlipo sausas, taip niekuo oficialiai ir neapkaltintas, dėl amžiaus atsistatydinęs iš pareigų ir 2003 m. miręs vienuolyne. Austrijos Bažnyčia liko su baisia dėme, nors kardinolas Ch. Schoenbornas 1998 m. viešai atsiprašė už jo nusikaltimus, bet tai neįtikino dalies šios šalies katalikų, kurie įkūrė platų, kairiosios krypties judėjimą „Wir sind Kirche", reikalaujantį esminių katalikybės reformų.

Tuo kardinolo A. Sodano nemalonumai nesibaigė. Balandį JAV katalikų savaitraštis „National Catholic Reporter“ išspausdino straipsnį, kuriame buvęs kontroversiškų „Kristaus legionierių“ narys teigė, kad Sodano (kaip ir anuometiniam Jono Pauliaus II sekretoriui Stanisławui Dziwiszui) legionieriai kaip kalėdines dovanas  nešdavo tūkstantinius kyšius doleriais mainais už jų steigėjo pedofilo Marcialio Macielio Delgado neliečiamybę. Pastarąją norėjo panaikinti vėl kardinolas Ratzingeris, ką galėjo padaryti (ir padarė) tik tapęs popiežiumi... Buvę legionieriai liudija, kad Sodano buvo keliamos ištaigingos puotos, organizuojamos prabangios atostogos, jo sūnėnas Andrea gaudavo išmokas už šios organizacijos statybų konsultacijas, nors nusiskundimų dėl jo darbo kokybės nestigdavo. Oficialusis Vatikanas ar pats A. Sodano jokių komentarų, kol kas nepateikė.

Kardinolo Ch. Schoenborno atvirumas atskleidžia keletą svarbių aspektų. Visų pirma pats Vatikanas nėra monolitinė institucija, o jame veikia įvairios įtakingos jėgos. Tad kritikos strėlės popiežiaus Benedikto XVI atžvilgiu, kad jis esą dangstė pedofilus, yra aiškiai nepelnytos. Jos lekia ne tuo adresu. Juk Ch. Schoenborno pateikti faktai liudija, kad J. Ratzingeris, priešingai, bandė veikti prieš tam tikrų personalijų valią. Kitas klausimas, kaip jam tai pavykdavo.

Kita vertus, aukšto Bažnyčios pareigūno atvirumas reiškia, kad Katalikų Bažnyčios hierarchijoje esama sveikų jėgų, kurios nelinkusios taikstytis su susiklosčiusia situacija. Jos trokšta apsivalymo ir reformų. Jau minėtame pokalbyje kardinolas Ch. Schoenbornas teigė, jog reikalinga „skubi Romos kurijos reforma“, kad svarbu permąstyti galimybę gauti komuniją antrą sykį susituokusiems katalikams. Ar šis Vienos arkivyskupo atvirumas nėra naujos pradžios ženklas? Juk Ch. Schoenbornas – artimas popiežiui žmogus, jo bendradarbis. Vis ryžtingiau prabyla ir pats pontifikas. „Bažnyčią labiausiai persekioja ne priešai išorėje, o jos pačios nuodėmės“, – vykdamas į Portugaliją pareiškė Benediktas XVI.

Pagaliau norisi tikėti, kad šių įvykių aidai pasieks ir lietuvišką katalikybę. Juk paskutiniame Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenariniame posėdyje apaštalinis nuncijus Lietuvai arkivyskupas Luigi Bonazzi vyskupams priminė, kad skausmingas apsivalymo metas gali tapti malonės laiku vietinei (kursyvas mano – T.V) ir Visuotinei Bažnyčiai. Lauksime jo ženklų.