Daug emocijų ir diskusijų buvo sukėlęs pernai lapkričio mėnesį paskelbtas Europos žmogaus teisių teismo sprendimas Italijos pilietės Soile Lautsi byloje prieš Italijos valstybę, reikalaujantis pašalinti kryžius iš Italijos mokyklų.

Italijos vyriausybė apskundė teisimo sprendimą ir jau neužilgo, birželio 30 dieną, bylą svarstys Strasbūro žmogaus teisių teismo didžioji taryba.

Italijos poziciją parėmė ir keletas kitų Europos valstybių, pareiškusių norą naujame bylos svarstyme dalyvauti trečiosios šalies teisėmis. Tarp Italijos poziciją parėmusių valstybių yra ir Lietuva.

Apie artėjantį kryžių bylos svarstymą kalba ir šiomis dienomis į plenarinius posėdžius susirinkę Bulgarijos ir Lenkijos vyskupai. Bulgarija irgi parėmė Italijos poziciją ir Strasbūro teismo byloje dalyvauja trečiąja šalimi. Lenkija to nepadarė, tačiau būsimam žmogaus teisių teismo posėdžiui skiria maksimalų dėmesį, nes kryžiai kabo visose Lenkijos mokyklose.

Tikimasi, kad Strasbūro teismo didžioji taryba pakeis žemesnės instancijos teismo sprendimą ir sutiks su pastaruoju metu daugelio kartotu argumentavimu, kad kryžius nėra tik konkrečios vienos religijos simbolis, bet visų pirma jis atstovauja daugumos Europos šalių tradiciniam istoriniam ir kultūriniam paveldui.

Kaip toks jis nepažeidžia kiekvienam žmogui priklausančios teisės išpažinti ar neišpažinti tikėjimo. Kryžiaus simbolis atstovauja visoms toms vertybėms, kurios yra dabartinės mūsų kultūros pagrindas.

Tam tikra prasme, ir laisvė netikėti yra tos pačios vertybinės sistemos dalis, kurią simbolizuoja kryžius.