Česlovo Lukensko portretas

Pašnekinti legendinės grupės „POST ARS“ narį, tarpdisciplininio meno atstovą Česlovą Lukenską magėjo seniai. Kai meniškas laiko, žanrų, atlikimo technikų kaitaliojimas tapo norma, Č. Lukenskas nuosekliai varo (ne)pasirinktą vagą ir eina pačiu meno paklodės pakraščiu. Šio menininko sukurtos provokacijos nepraranda aktualumo jau kelis dešimtmečius. Net tada, kai „žalias meniškas jaunimas“ miniomis verčiasi per galvą norėdami kuo nors nustebinti ar provokuoti, Č. Lukenskas tai padaro vienu tiksliu „potėpiu“.

Atsiuntęs savo negroidinį portretą menininkas parašė: „Žmogų sutepa ne tai, kad jį kažkas „aptapo“, bet tai, kad juo kažkas „apsitapo“. Neapsitapykite skaitydami, mieli bernardiniečiai.

Česlovą Lukenską kalbina Valdas Kilpys.

Kaip Jus reikėtų vadinti: akcionistu, tarpdisciplininio meno atstovu, dėstytoju, instaliacijų meistru, tiesiog menininku? Gal visi apibūdinimai geri?

Visi apibūdinimai geri (kaip nors stingdantys būties pokyčių spartą), tik ne visuomet pakankami. Kita vertus, ne visuomet esame pasirengę panešti kurios nors ,,etiketės“ naštą. Man patiktų, jeigu vadintumėte (ne „neoavangardo“? klasiku), bet psichinstaliacijų „k(m)eistru“...

Puikiai suprantu, kad ne pavadinimai atskleidžia tiesą, bet leiskite paklausti: kas yra Jūsų „idėjinis variklis“ organizuojant įvairias menines akcijas? Socialinis konfliktas?

Mano „idėjinis variklis“ yra gyvenimo meilės ir išnykimo baimės programa, ir nieko čia ypatingo, gal tik personalinių išgyvenimų įvaizdinimas kiek savotiškas...

„Čelovekas“. Česlovo Lukensko darbas

Su kolegomis iš „Post Ars“ Lietuvoje bene pirmieji pradėjote meniškai erzinti liaudį, tačiau dabar menininkai priversti naudoti vis stipresnių dirgiklių. Tarkim, nuogu kūnu, skulptūromis iš mėsos ir pan. jau nieko nenustebinsi. Ar yra riba?

Taip, riba yra tarp natūrinių žmogiškųjų išteklių pabaigos ir transhumanizmo (kaip kolektyvinių pastangų begalybės). Jūs dar kartą norėjote paklausti apie „Post-Ars“? Kas yra po-meno? Po meno yra PO-PO..., o po PO-PO yra PO-OP, o po PO-OP yra... „Mes kariaujame tik dėl trijų dalykų: žemės, kiaulių ir moterų“ iš papua išminties.

Ar apskritai įmanoma kalbėti apie padorumą šiuolaikiniame mene?

Tikrai įmanoma tylėti apie dalykus, kurie yra skausmingai aktualūs „šiuolaikiniame“ pasaulyje ir kalbėti apie padorumą... Dadaistai prieš šimtmetį pirmieji suprato, kas slypi už padorumo kaukių ir pirmieji drąsiai pareiškė abejojantys pasaulio socialinių „tvarkdarių“ veikla. Nei šiuolaikinis menas, nei šiuolaikinis padorumas negali būti suprantami, kaip baigtiniai dydžiai. Tai tikrai plėtosis nepriklausomai nuo mūsų tautbaltklersocreligfish padėties (galios)...

Paskaitoje Kauno fotografijos galerijoje vis minėjote „išgyventų žinių“ svarbą, tačiau neigėte perskyrą tarp gėrio ir blogio. Ar nemanote, kad čia esama tam tikro šizofreniškumo? Juk išgyvenimas ir yra vertybinio vektoriaus suteikimas...

„Centrinė akumuliacija“. Česlovo Lukensko darbas

Paskaita yra apribotas laiko ir erdvės (erdvėlaikių) pranešimas. Net jeigu su tuo nesutinkate, prisiminkite, kas buvo gėris ir blogis antikoje, viduramžiais, nacių konclageryje, postindustrinėje antibendruomenėje ir kas yra gėris – blogis posthumanistinėje „šizuomenėje“. Ši takoskyra nebesuvokiama taip pat kaip „raganų medžioklė“ ar „vidaus degimo variklis“. Šizofreniška socialinė būsena yra postmodernistinė būties norma, tačiau jeigu jūs įžiūrite patologiją ir galite kaip nors „tokią“ visuomenę „gydyti“ kartu su manimi – aš priešinsiuos.

Dėl vertybinio vektoriaus, manau, reikėtų atskirai ir plačiau aptarti.

Jūsų kūriniai „Traumozeris“, „Kartuvės“ ar penkiolika nupjautų kiaulės galvų rodo itin aiškią poziciją socialiniais ar politiniais klausimais. Ar nesijaučiate vienišas Lietuvos padangėje, kai dauguma menininkų paklusniai lesioja grūdus iš valdininkų rankos?

Kiekvienas savo gyvenimo utopiją paverčia ne tokia strategija, kokios nori, o tokia, kaip gali „išbūti“. Lesti tikriausiai ir yra tas esminis „blogis“, dėl ko „susimauna“ ne tik menininkai ir ne tik iš valdininkų rankų.

„Kan kan“. Česlovo Lukensko darbas

Priklausote menininkų genčiai, kurie visaip bando pribaigti saugumo, nuspėjamybės, aiškumo būseną. Bet pasaulyje gyvena ir tie, kuriems tai, ką jūs pribaigiate, yra siekiamybė. Kas vienija ir tuos ir anuos menininkus?

Nežinau ar vienija kas kaip menininkus, nes anie apie meniškumą tikrai galvoja kitaip, tačiau sąrangoje menas–dizainas–technologija, arba menas–daiktas, menas–filosofija, menas–įsisavintos taisyklės, kažkuriuose iš šių užkeikimų tikrai yra bendros išorės sienos.

Ar Jums kartais neatrodo, kad vadinamasis šiuolaikinis menas pasiklydo sąvokose? Meno kritikai vartoja keliaprasmius terminus, kuriuose patys dažnai painiojasi. Tokio meno „vartotojai“ lengvai apgaunami...

Tikrai negaliu atsakyti, ar menas yra kontūruotas būvis, klaidžiojantis ir atrandantis išeitis sąvokose. Menotyra irgi nėra baigtinė, tačiau čia tikrai pati nekalčiausia „sąmokslo“ teorija, palyginti su naftos ar vaistų pramone. Todėl vartotojai visiškos reklamos terpėje yra nuolat nuodijami rinkodarų teršalais, apgaudinėjami ar apsigaudinėja patys, neišskiriant ir vadinamojo meno. Įvairios socialinio kankano formos vieniems yra menas, kitiems – pornografija. Žodžiu, jeigu „vartojate“ yra pavojus apsigauti.

„Neprisiūtas“. Česlovo Lukensko darbas

Kokia yra konteksto svarba norint suvokti dabarties meną?

Esminė. Net išsilavinusiam suvokėjui darosi sudėtinga „atsirakinti“ šiuolaikinį meną, todėl pakankama orientacija kontekstuose tikrai padeda.

Ar Jums neatrodo, kad triada menininkas-kuratorius/kritikas-galerininkas jau tapo ydinga institucija, kuri uzurpavo galimybę kažką vadinti „vertingu menu“, o kažkam teikti „nemeno“ ar, tarkim, „šiuolaikiškumo“ etiketę?

Turgelis –Turi/Turėti – Taisykles. Čia yra toks verslas, prekyba tam tikrais daiktais ar paslaugomis. Institucijų raida (taip pat ir meninių) yra verslas. Tai verslas yda?

Dėl kokybės kas yra menas, geras menas, kas ne?.. Amžinas klausimas. Juk kažkada buvo partija, kuri skelbėsi žmonijos protu ir sąžine, bet žmonija yra, o nei tokio proto, nei tokios sąžinės, nei tokio meno, nei tokios partijos nebeliko ir ne menas ar nemenas čia svarbiausia...