Gruodžio 9 d. pasaulinės antikorupcijos dienos proga „Transparency International“ pristatė 2010 metų Pasaulinio korupcijos barometrą. Renkant duomenis buvo apklaustas 91 781 gyventojas 86 pasaulio šalyse ir pusė apklaustųjų teigė per metus bent kartą davę kyšį. Taip pat 56 proc. apklaustųjų teigė, kad per metus jų šalyje korupcijos mastas išaugo.

Kas trečias lietuvis teigia davęs kyšį

Nors labiausiai korumpuotų šalių sąrašo viršuje atsidūrė Afganistanas, Nigerija, Irakas ir Indija, penktą kartą tyrime dalyvavusios Lietuvos rezultatai rodo, kad šalyje kyšininkavimas vis dar išlieka rimta problema.

Net 34 proc. Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad per pastaruosius dvyliką mėnesių yra davę kyšį viešąsias paslaugas teikiančių institucijų atstovui. Šis rodiklis yra didžiausias tarp tirtų dvidešimt vienos ES šalių ir vienas didesnių rodiklių pasaulyje. Pagal šį rodiklį Lietuva atsidūrė antroje pagal korupcinį pažeidžiamumą valstybių grupėje kartu su Azerbaidžanu, Bolivija, Salvadoru, Gana, Kenija, Libanu, Meksika, Moldova, Mongolija, Pakistanu, Ukraina, Vietnamu ir Zambija. 

Kaip sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas, toks rodiklis ir šalių, su kuriomis Lietuva pateko į vieną grupę, draugija ne tik nedaro garbės, bet ir signalizuoja apie labai rimtas problemas.

„Problema yra ne vien ta, kad pagal korupciją pirmaujame ES. Įsigilinę į korupcijos barometro duomenis aiškiai pamatytumėme, kad lietuviai duoda kyšius tiems viešųjų paslaugų sektoriams, kurie ES tikrai nėra patys „populiariausi“. Lietuviai dažniausiai duoda kyšius gydimo įstaigų darbuotojams, kelių policijai ir policijos atstovams. Taigi pagal šį rodiklį mes esam kur kas labiau panašūs į NVS arba Afrikos šalis, o ne į Vakarų Europos valstybes.“

Vykdyta spklausa atskleidė, kad visame pasaulyje būtent policininkai laikomi labiausiai korumpuotais ir  kas trečias apklausoje dalyvavęs pasaulio gyventojas teigė davęs kyšį policininkams.

Savo ruožtu paklausti, kas yra labiausiai korumpuoti sektoriai ir institucijos, Lietuvos gyventojai išskyrė politines partijas, Seimą ir teismus. Tuo tarpu mažiausiai korumpuotomis įvardijo kariuomenę, religines institucijas ir nevyriausybines organizacijos. Pažymėtina, kad dauguma ES gyventojų  labiausiai korumpuotomis institucijomis taip pat laiko politines partijas.

S.Muravjovo teigimu, būtina atsižvelgti į tai, kad šis tyrimas analizuoja būtent žmonių individualius kyšininkavimo veiksmus, jų konkrečią patirtį ir iš esmės neliečia sferų, kuriose tradiciškai fiksuojami didžiausio masto korupciniai sandėriai, taip pat nenagrinėja ir nepotizmo – labiausiai Lietuvoje paplitusios korupcijos formos – apraiškų.  

„Tarkime tai, kad lietuviai labiausiai korumpuotomis laiko politines partijas ir Seimą, su kuriuo daugelis respondentų vargu ar yra tiesiogiai susidūrę ir turėję kokios nors patirties, patvirtina, kad žmonės apie kitus iš esmės sprendžia pagal save. Jei duodu kyšį pagal išgales, tai valdžios pareigūnai aišku irgi taip daro, tik savais mastais. Taip žmonės matyt mąsto, todėl tokius apklausų rezultatus ir turime“ – svarstė TILS vadovas.

Pastangos kovoti su korupcija - nepakankamos

63 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad korupcijos lygis šalyje per pastaruosius trejetą metų išaugo, o beveik 80 proc. respondentų teigė, kad valdžios pastangos pažaboti korupciją yra neefektyvios. Nors lyginant su praėjusiais metais  šis procentas kiek mažesnis, tačiau vis tiek išlieka gana aukštas.

Su daugelio lietuvių požiūriui, kad su korupcija kovojama nepakankamai, o taikomos priemonės nėra efektyvios, sutiko ir TILS vadovas S.Muravjovas: „ Dar vienas TILS atliktas tyrimas patvirtino, kad pajėgumų kovoti su korupcija Lietuvos savivaldoje ir ministerijose yra labai nedaug. Tai, žinoma, nereiškia, kad viską išspręstų pajėgumų didinimas. Manau reikalas tas, kad mes nesugebam į korupcijos iššūkį pažvelgti kompleksiškai ir iš kitos perspektyvos“.

Anot S. Muravjovo, ne kartą jam kalbant su medikais teko girdėti nuomonę, kad ne gydytojai ir aptarnaujantis personalas prašo ar reikalauja kyšių, bet žmonės patys iš nepasitikėjimo ir baimės dėl savo sveikatos jiems vis dar siūlo pinigus ar smulkias dovanas, tokias kaip pavyzdžiui saldaniai.

„Tokia žmonių baimė ir susirūpinimas gal ir gali būti suprantamas, nes jie tiesiog bijo rizikuoti savo ar artimųjų sveikata, tačiau ši baimė kyla visų pirma iš nepasitikėjimo. Netikėjimo, kad gydytojas gerai atliks savo darbą ir be to 50 ar 100 litų, be tos saldainių dėžutės. Tad didžiausia problema, sudaranti prielaidas korupcijai klestėti – nepasitikėjimas valdžia, valstybės institucijomis ir galų gale vieni kitais“, - „Bernardinai.lt“ sakė S.Muravjovas.

Tačiau kurti korupcijai ir kyšininkavimui nepalankią atmosferą ir tuo pačiu ugdyti pasitikėjimą nėra neįmanoma: „Svarbu suprasti, kad korupcija, apie kurią čia kalbame, įvairių kyšių ir „dovanėlių“ dalinimas, yra ne neįveikiama ir sustiprinta negatyviu praeities patirčių šleifu problema, bet veikiau techninis demokratinės sistemos brokas, kurį galima ne taip sudėtingai sutvarkyti. Tam puikiai pasitarnauja skaidrumas. Tarkim, jei pavienės gydymo įstaigos parodytų gerą pavyzdį, aiškiai deklaruotų, kad neiima kyšių, o visas jiems atitenkančias saldainių dėžutes galiausiai sukrautų poliklinikos ar ligoninės priimamajame ir atiduotų vaikų namams, tai būtų jau kažkoks konkretus žingsnis iš medikų pusės, nuo kurio atsispiriant galima pradėti auginti pasitikėjimą“, - samprotavo S.Muravjovas.

Mažiausiai korumpuotomis, anot korupcijos baromatro duomenų, yra Vakarų Europos šalys, tarp kurių danai teigia per pastaruosius metus nė karto niekam nedavę kyšio.

Kaip pastebi TILS vadovas, mažiausiai korumpuotos ES šalys mums turėtų kelti ne pavydą, bet būti konkrečiu pavyzdžiu, kad su korupcija kovoti galima, būtina ir svarbu.

 „Pasaulyje stebima antikorupcinių normų griežtėjimo tendencija, o tai, kad Lietuvoje korupcijos rodikliai nemažėja, rodo, kad daroma labai nedaug, jog situacija keistųsi, ir kartais gal net ne iki galo suprantamos problemos pasekmių mastas. Kai kalbame apie investijas, apie ekonomikos gaivinimą ir užsienio kapitalo pritraukimą, vargu ar galime manyti, kad žmonės, ketinantys čia investuoti savo pinigus, nepasidomi ar nežino, kokia yra situacija. Nesame izoliuotas vienkiemis, gyvename globaliame pasaulyje ir turime suprasti, kad kova su korupcija, tai ne būdas kaip išleisti kuo daugiau pinigų, bet priešingai – tai kelias, kaip jų dar daugiau įgyti sąžiningais ir skaidriais būdais“ , - reziumavo TILS vadovas S.Muravjovas.

Lina Valantiejūtė