Dievo gailestingumas yra lyg susitvenkusios ašaros. Kai negali pravirkti, o širdį taip spaudžia. Dievas negali pravirkti iš nesuvokiamo gailesčio žmogui – Jis kenčia – gailestingumas lyg plyštanti širdis. Tyli, nebyli aimana – niekada nenuraminama, žmogiškai neišdejuojama. Gailestingumo aimana dėl žmogaus. Dėl manęs. Taip jaučiu Dievo gailestingumą. Tai nuolatinis skausmas jautriausiame taške, tai skausmas, nesiliaujantis dėl praradimų, kurių galėjo ir nebūti. Praradimų mano sieloje. Viešpaties gailestingumas vienintelis gali sustabdyti akimirką, kai noriu keistis. Viešpaties gailestingumas vienintelis, kai stoviu vieniša ir visų apleista. Viešpaties gailestingumas vienintelis ištiesia ranką į tuštumą, tikėdamasis, kad galbūt aš prieisiu. Dievo gailestingumas vienintelis likęs tiems, kurie Jo nepažįsta, vengia, atsiriboja.

Man būtinas Dievo gailestingumas, nes nepakelčiau baimės akistatoje su Dievo teisingumu. Be Dievo gailestingumo būčiau tarsi be vilties išdrįsti tikėtis, kad Jis mane dar priims, dar tebelaukia. Žvilgsnyje, nukreiptame į tolumas, tenai toli, toli dar laukia. Dabar nuo manęs priklauso, ar nuraminsiu Dievo ilgesį ir priimsiu Jo gailestingumą taip tyliai, bet nepaliaujamai ir atkakliai besiskverbiantį pro mano abejingumą, šaltumą ar net panieką. Dievo gailestingumas toks neapgintas – jis ateina be apsaugos, su atvira meile. Jis žino, kad aš galiu ir nusisukti.

Bet vis dar susitvenkusios ašaros neišverkiamos. Gailestingumas gedi nebylioje raudoje. Tyliame tylėjime. Ar aš jo nepasikviesiu? Kas mane sulaiko nuo priartėjimo prie dieviškos šilumos, apkabinimo? Juk sprendžiu aš pati. Prieštaringa mano asmenybė randa visokių pasiteisinimų, kad gailestingumą apeitų – jis toks gilus ir pažeidžiamas, kad jo net baiminuosi. Bijau būti paliesta gailestingumo – širdis tam rengiasi iš lėto lyg bijotų būti sugraudinta.

Dievas sukūrė mane trapią, kad man reikėtų Dievo gailestingumo. Dievas norėjo, kad tą bruožą labiausiai pastebėčiau ir suprasčiau jo vertę. Ir būčiau drąsi. Gailestingumas atskleidžia Dievo meilės esmę. Pirmiausia Dievas, norėdamas pasidalyti dieviška palaima, sukūrė mane. Sukūrė laisvą. Tik aš parklupau ir man kaip niekada reikia Dievo gailestingumo. Jis nepaliko manęs vienišos mano klaidoje. Nuodėmingas mano pasirinkimas atskleidė neįsivaizduojamą Dievo gailestingumą – savo įsikūnijimu ir mirtimi ant kryžiaus Jis amžiams tapo gailestingiausiuoju Dievu. Esu apstulbusi dėl tokio Dievo atsidavimo žmogui. Buvau atpirkta ir vėl pakviesta į Dievo artumą. Mano sugrįžimas yra Dievo gailestingumo šventė. Vėl esu priimta.

Ar jaučiu šiandien, kiekvieną dieną, gailestingąjį Dievą? Prisimenu Jo atleidimą. Prisimenu atokvėpį nuėjus nuo klausyklos – lyg būčiau grįžusi poilsio po ilgų klaidžiojimų. Jaučiu, kad visada turiu galimybę priartėti prie Viešpaties. Pasitikėdama Dievo gailestingumu, jaučiu, kad mano nuodėmės sunaikintos, o mano siela atgauna prarastąjį dieviškąjį panašumą. Dabar galiu ir aš sekti dieviškuoju gailestingumu. Mokydamasi gailestingumo, atsigręžiu į savo artimą.

O gal nepasitikiu Dievo gailestingumu, jo nejaučiu? Kaltas mano nepatiklumas ir ribotumas. Dievas ne kartą pasaulio istorijoje pavadino save gailestinguoju Dievu, jeigu man dar neužtenka Jo įrodymų ant kryžiaus. O ant Kristaus kryžiaus juk sutilpo visos žmonijos nuodėmės. Dievo gailestingumas neturi ribų. O mano ribotumas yra žmogiškas bruožas, todėl turiu pasitikėti Dievu, kuris mato mano sielą, ir visos žmonijos sielą, visą nuo pradžios iki galo kaip visumą.

Dievo gailestingumas yra ir Jo valia. Jo gailestingumas išrenka geriausią sprendimą ir prašo būtent jį pasirinkti, nors žmogišku žvilgsniu atrodytų kitaip. Aš svyruoju tarp pasirinkimų. Pasitikėdama Dievo gailestingumu būčiau laiminga. Išdrįsdama pasirinkti Dievo valią, atsiverčiau dieviškiems pokyčiams.

Matydama, su kokiu pasitikėjimu Dievas žiūri į mane, pirmiausia pasitelkdamas tik savo gailestingumą, turėčiau bent pasistengti atsiliepti geranoriškumu, nors esu ir silpna. Esu įsitikinusi, kad Dievas yra šalia manęs silpnos ir šalia kenčiančios. Kančioje gailestingumas yra priglaudžiantis, raminantis, suvienijantis. Gailestingas Dievas yra jautrus mano sprendimams. Ar atsiremiu į Jo gailestingumą prieš pasirinkdama? Kurdamas mano sielą Dievas dovanojo visą savo meilę, po to apgaubė gailestingumu, taip parodydamas jos vertę.

Netikiu, kad sumažėtų Dievo gailestingumas, jei susitvenkusios ašaros pasipiltų ir ištirpdytų visą skausmą. Kol yra žmogus žemėje, tol yra sielvartas dėl jo, tol yra gailestingumas. Nesibaigiantis Dievo gailestingumas.