Kartą maža žuvytė jūroje paklausė savo mamos žuvies: „Mama, kur yra vandenynas? " Ši atsakė: „Brangioji, tu esi jame, tik kadangi tu sukiesi jame, tiesiog to nebejauti." Ar tai nėra mūsų patirtis medijų atžvilgiu - ar nesame taip įsitraukę, kad net nebepastebime to?

Medijų amžiaus vaikai ir jaunimas gali neišlaikyti egzaminų mokykloje, bet bus puikiai išmokę žiniasklaidos suteiktas pamokas: išvardys prekių ženklų pavadinimus, pacituos įžymybių pasisakymus, pakartos reklamų šaukinius ir atpažins garsių korporacijų logotipus. Kodėl taip nutinka?

Medijų vaidmuo žmonių gyvenimui yra toks ryškus, kad jos pavadintos masinėmis komunikavimo priemonėmis – jos perteikia informaciją žmonėms, kuriuos skiria vieta bei laikas. Tiesa, nemažai kas kritikuoja tokį apibrėžimą, kuriame žmonės apibūdinami kaip masės, tačiau jis gana tiksliai nusako reikalo esmę. Masinių komunikavimo priemonių veikla taip apraizgiusi pasaulį, kad galėtume palyginti jų tinklą su kolektyviai veikiančia centrine nervų sistema. Kiekviena jų turi specifinių bruožų ir reikalavimų. Masinių komunikavimo priemonių įvairumas, prieinamums ir patrauklumas įtraukia visų tipų žmones ir daro jiems įtaką.

Kaip tai veikia

Per medijas - televiziją, radiją, kiną, spaudą, internetą – populiarioji kultūra perduoda įvairias žinias naudodamasi simboliais, vaizdais, ritmais, įsitikinimais, papročiais. Tai vaidina ypač svarbų vaidmenį formuojant žmonių elgesį ir įsitikinimus, daro įtaką asmeniniam, grupės, šalies ar tarptautiniam gyvenimui.

Dėl šiuolaikinių medijų žmonės, gyvenantys skirtinguose žemynuose, pažįsta ir naudojasi  tais pačiais kultūros produktais. Žmonės seka tas pačias naujienas ir įvykius, žiūri tuos pačius filmus, stebi reportažus iš neramumų siaubiamų zonų, klausosi populiarios muzikos, siunčiasi videožaidimus, „serga“ žiūrėdami pasaulio futbolo čempionatą, žavisi garsių aktorių vaidyba, leidžia laiką socialiniuose tinkluose ir naudojasi kitomis informacinių technologijų teikiamomis paslaugomis.

Tačiau medijos ne tik suteikia visas tas galimybes, bet ir kelia problemų. Viena jų - tiesos ir tikrovės problema. Tampa sunku atskirti, kas yra fantazija, o kas yra tikra. Tai, ką rodo televizija - yra gyvas tiesioginis vaizdas ar įrašytas? Žmogus, kurį matėme, yra tikras asmuo ar išmoktas vaidmuo? Kai išsitrina riba tarp tikrovės ir fantazijos, iškyla sunkumų. Sėkmės žmonės, kuriuos  dažniausiai pristato informavimo priemonės – TV, kinas, reklaminiai plakatai – patraukia žiūrovus, nors dažniausiai jų įvaizdis būna sukonstruotas medijų ir neatitinka realybės.

Kritinis mąstymas

Medijos negali būti ignoruojamos; taip pat negalima žvelgti į jas tik kaip į pramogų šaltinį. Jos įsiliejo į mūsų gyvenimus atnešdamos kartu ir savo vertybes. Anksčiau vaiko vertybių pasaulį formuodavo šeima, mokykla ir religija. Dabar medijos bando atsistoti į jų vietą. Vaikas dažnai paliekamas televizoriaus globai, kuriam suteikiamas „auklės“ vaidmuo, nes šių dienų užimtame pasaulyje tėvai dažnai nebeturi laiko skirti pakankamai dėmesio vaiko ugdymui. Tuo tarpu moklykloje vaikas praleidžia nemažą dalį dienos, ir čia mokytojas gali padėti vaikui susigaudyti, ką siūlo masinės komunikavimo priemonės. Todėl kai kuriose pasaulio šalyse mokyklose imta diegti medijų raštingumo ugdymo programa. Ja siekiama padėti vaikams bei jaunimui tapti kritiškai sąmoningiems ir suprasti medijų  įtaką jų gyvenimams.

Programa padeda pažinti medijas, analizuoti, kaip jos veikia ir ką jos siūlo, ugdytis kritišką požiūrį. Kritiškas požiūris nereiškia, kad į šiuolaikinius reiškinius reikia žiūrėti neigiamai – tai reiškia, kad medijų vartotojas turi atsirinkti, kas jam reikalinga informacijos gausoje, turėti savo nuomonę ir neprarasti savų vertybių, neleisti, kad medijos juo manipuliuotų.

Trumpa medijų pažinimo programa – „Bernardinai.lt“

„Bernardinai.lt“ skaitytojams norime pasiūlyti kartu paėjėti medijų pažinimo keliu. Kviečiame kartu panagrinėti atskiras medijas ir jų poveikį, pamąstyti, kaip mes priimame ir kokias prasmes suteikiame medijų siūlomai informacijai. Pristatysime straipsnių ciklą „Medijų pažinimas“, kur bus nagrinėjama, kokią įtaką TV daro vaikams ir jaunimui, paanalizuosime, kodėl kinas yra viena svarbiausių medijų, kokių galimybių teikia ir kokių grėsmių kelia internetas, ar socialiniai tinklai labiau kuria virtualią bendruomenę, ar realiai didina atskirtį, kaip siejasi muzikiniuose videoklipuose vaizdas ir tekstas, kaip medijos konstruoja stereotipus ir kuria įvaizdžius bei tapatybes ir pan.

Šių straipsnių tikslas yra ne pateikti atsakymus, bet padėti atrasti skaitytojams savuosius. Jei išties neįvertinsime masinės komunikacijos jėgos, rizikuojame tapti iliuzijos belaisviais - kaip tie oloje gyvenę žmonės iš Platono alegorinio pasakojimo, kurie, matydami šešėlius judančius ant sienos, tikėjo, jog mato tikrus žmones.

Straipsniuose supažindinsime su kelių žinomų medijų raštingumo ekspertų (J. W. Potter, D. Buckingham, T. O'Sullivan, J. Hartley, J. Srampickal, L. Perumpally) idėjomis ir pasiūlymais.

Pagal LKRŠ  remiamą projektą „Medijų pažinimo ugdymas tarp jaunimo“.