Kryžiai su Nukryžiuotojo atvaizdu, kabantys valstybinių mokyklų klasėse, nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

Gavėnios džiaugsmas

Taip besibaigiant antrajai gavėnios savaitei nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija. Šis sprendimas galutinis.

Priminsime, kad vienos Italijos pilietės prašymu EŽTT 2009 m. buvo nusprendęs, kad privalomas Nukryžiuotojo atvaizdų kabinimas šios šalies valstybinėse mokyklose gali trikdyti netikinčius ar kito tikėjimo vaikus bei paneigia tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.

Nepasitenkinimo banga kilo visoje Italijoje, o Lenkija ir Slovakija pareiškė tokiam sprendimui nepritariančios. Tokią poziciją išsakė ir Lietuva. Strasbūrui teko nusileisti: šis klausimas, anot EŽTT Didžiosios kolegijos, patenka į valstybės vidaus politikos sritį.

Priminsime, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos (esame pasaulietinė respublika). Tačiau Lietuva ir Šventasis Sostas prieš daugiau kaip 10 metų pasirašė sutartis, kuriose reglamentuotas bendradarbiavimas įvairiose srityse leidžia puoselėti skaidrius santykius ir pagarbų dialogą.

EŽTT nurodė neradęs įrodymų, kad tokio religinio simbolio kaip Nukryžiuotasis demonstravimas paveiktų kitokių tikėjimų ar netinkinčius mokinius.

Gavėnia – rimties ir susikaupimo metas, bet galime pasidžiaugti, kad Strasbūras paliko valstybėms ES narėms pačioms spręsti, iš kur kilo jų kultūra, kas sudaro jų paveldo pagrindą ir kita. Lietuvoje, kaip žinome, pirmąjį universitetą ir pirmąsias parapines mokyklas įkūrė Romos Katalikų Bažnyčia.

Tikybos kabinetai – ne visur

Lietuva, žinia, ne Italija, mūsų šalyje Nukryžiuotasis arba kryžiai valstybinėse (savivaldybių) mokyklose kabo tik tikybos kabinetuose.

Kauno rajone tikybos kabinetai yra įrengti ne visur (kai kur tuose pačiuose kabinetuose mokoma ir lietuvių kalbos, matematikos ar kitų disciplinų dėl patalpų stokos, kai kur dėl šiuolaikiškų priestatų statybos, mokyklų renovavimo užsakovų – Savivaldybės – požiūrio į atskirų kabinetų būtinybę). Svarbi ir mokyklų vadovų pozicija bei erudicija.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje yra puikus tikybos kabinetas. Šios įstaigos direktorius Vidmantas Vitkauskas sakė, kad ugdymas neįsivaizduojamas be krikščioniškųjų vertybių branginimo.

Tarkim, Juozo Lukšos gimnazija patalpų nestokoja, treti metai vyksta jos pastato rekonstrukcija (tikybos kabinetas, kuriame kabo kryžius, įrengtas prieš rekonstrukcijos pradžią).

Tame pačiame Garliavos mieste įsikūrusioje Jonučių vidurinėje mokykloje ankšta, mokomasi dviem pamainomis. Kaip sakė mokyklos direktorius Aloyzas Pakolkis, tikybos mokymui čia taip pat yra atskiras kabinetas, kuriame kabo kryžius.

Tikybos kabinetas su kryžiumi ant sienos yra ir Raudondvario, Akademijos Ugnės Karvelis, Domeikavos, Babtų (pastarajai įrengiant tikybos kabinetą kryžiaus simboliui 3000 Lt skyrė Kauno arkivyskupija), Vilkijos gimnazijose (čia, be tikybos, vyksta ir lietuvių kalbos pamokos), Vandžiogalos vidurinėje mokykloje. Visų Kauno rajono gimnazijų, vidurinių, pagrindinių mokyklų ir kitų ugdymo įstaigų apie Nukryžiuotojo simbolio vietą jose apklausti nespėjome.

Yra viltingai nuteikiančių pavyzdžių. Štai Viršužiglio pagrindinės mokyklos II aukšto koridoriuje vienuolių pastangomis pastatyta Marijos Paslaptingosios Rožės statula. Kaip sakė šios mokyklos direktorė Janina Sergedienė, beveik dešimtmetis ją gali garbinti ir vietos bendruomenės katalikai, tikintys vienos Italijos regėtojos kelis kartus matytu šiuo Dievo Motinos apreiškimu.

Deja, mokyklose yra sekuliarizuotos visuomenės reakcijos baimės ar netoliaregiškumo. Štai Batniavos pagrindinės mokyklos priestatas suprojektuotas taip, kad jame yra vietos didelei valgyklai, bibliotekai, skaityklai, bet tikybos kabinetas glaudžiasi senajame sovietinių laikų pastate.

Ringaudų pradinėje mokykloje po rekonstrukcijos tikybos kabinetui jau bus vietos, o kol kas tikybos mokytoja dalijasi patalpa su anglistais, į pamokas nešiojasi pastatomą kryželį.

Ant stalo statomą kryželį nešiojasi į pamokas ir Babtų mokyklos-darželio tikybos mokytojas Virginijus Štilpa, taip pat daroma ir Čekiškės Prano Dovydaičio vidurinėje, Šlienavos, Saulėtekio Antano Mackevičiaus pagrindinėse mokyklose.

Anot Vilkijos žemės ūkio mokyklos direktorės Dalytės Rudzevičienės, kryželis čia taip pat stovi ant stalo tikybos kabinete.

Šios įstaigos Bendrojo lavinimo skyriaus vedėja Aurelija Chamrovski teigė, kad anksčiau čia kryžius kabojo ant sienos, bet šią darbovietę palikęs tikybos mokytojas jį išsinešė (tai buvo jo kryžius). A. Chamrovski įtikinėjo, kad už kryžių svarbesnis yra kabinete visiems prieinamas Šventasis Raštas. Ką čia pasakysi?

Kryžius nuo senų senovės, be kita ko, ženklina tikinčiojo namus. Tikybos kabinetai mokyklose turėtų būti tam tikra katalikų vaikų ir jaunimo namų erdvės tąsa.

Branginame sąžinės laisvę

Kaip žinia, vaikui mokytis tikybos ar etikos dar žemesnėse klasėse nusprendžia tėvai, o 14 metų sukakęs mokinys renkasi pats.

Lenkų rinkimų akcijos Seime narys Jaroslavas Narkevičius buvo pasiūlęs Švietimo įstatyme įteisinti privalomą tikybos mokymą pradinukams ir pagrindinėse mokyklose besimokantiems mokiniams.

Šitokiam siūlymui nepritarė, neigiamą nuomonę pareiškė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.

„Katalikų Bažnyčia gerbia žmogaus teisę laisvai pasirinkti, kokį dalyką mokytis mokykloje“, – rašoma pareiškime.

Šiam J. Narkevičiaus siūlymui nepritarė Seimo Švietimo komitetas bei kiti Seimo nariai.

Kitaip kaip tėvų ir jaunuolių teisių, sąžinės laisvės pamynimu tokio pasiūlymo nepavadinsi.

Rašinį norėtųsi užbaigti kitu kraštutinumu. Piliuonos vidurinės mokyklos tikybos pamokos vyksta tame pačiame pastate esančioje koplyčioje. Anot mokyklos direktoriaus Rolando Nėniaus, su Bažnyčia tai suderinta. Taip, šv. Mišios šioje koplyčioje aukojamos tik sekmadieniais, bet juk joje nėra mokyklinių suolų, kurie tikrai reikalingi, kad mokiniai visavertiškai galėtų dalyvauti pamokoje (sėdėti jų ūgį atitinkančiuose suoluose, užsirašinėti sąsiuvinį pasidėjus ant stalviršio).

Gerbiame pedagogų, mokyklų vadovų sąžinės laisvę (tikėti Dievą ar netikėti), bet pagrįstai tikimės iš jų erudicijos. Viena kalbinta gimnazijos direktoriaus pavaduotoja kryžių vadino „vaizdine agitacija“, kitas direktorius nežinojo, kad kryžiai esti su Nukryžiuotojo skulptūrėle arba be jos, trečias mokyklos vadovas aiškino, kad Nukryžiuotasis – „metodinė priemonė“...

„Naujos tėviškės žinios“ (Kauno rajonas)