Dar prieš pusę amžiaus gyvenimas buvo daug paprastesnis, žmonės tiksliai žinojo, kas jie yra ir ką jie veikia, rėmėsi stipriomis religinėmis, etinėmis, moralinėmis vertybėmis. Tačiau dabar toks suvokimas, kuris vyravo prieš penkiasdešimt metų, atrodo pasenęs ir keistokas.

Šiandien žmonės dažnai užduoda klausimus: kas aš, koks aš, kokia yra mano asmenybė, ką aš veikiu ir kur einu? O medijos stengiasi nuolat pateikti atsakymų. Medijos ir globalizuota populiari kultūra daro įtaką tapatybei ir tam, kaip žmogus suvokia save. Savęs suvokimas formuojamas iš senų vertybių (pvz., laisvė), naujų (antirasizmas, globalizacija) siekiant save įtvirtinti, realizuoti. Savirealizacija tampa svarbiausias šių laikų rūpestis.

Tapatybę formuoja ne tik santykiai su kitais, bet ir medijos

Kaip galėtume apibūdinti tapatybę? Paprastai asmens tapatybė apibrėžiama taip, kaip žmogus save įsivaizduoja, tai gilus ir viską apimantis savęs suvokimas. Galima „rasti“ savo tapatybę bręstant, gilinantis į save, ieškant savo kelio. Kita vertus, žmogus gali tapatintis su kitu asmeniu ar grupe. Tapatybė išskiria žmogų iš kitų. Galiausiai tapatybės formavimasis yra gana dinamiškas, besitęsiantis, besikeičiantis sociokultūrinis procesas, kuriam įtaką daro įvairios aplinkybės.

Asmens apibūdinimas gali būti išreikštas asmens charakterio ar fizinėmis savybėmis – protingas, nervingas, komunikabilus, atletiškas ir pan.; gali būti aiškiai apibrėžtas skirtingų sociodemografinių charakteristikų – lyties, amžiaus, klasės, religijos, tautybės ar rasės, bei susipinti su atliekamu socialiniu vaidmeniu – motina, vaikas, sūnėnas, studentas, vairuotojas, mokytojas, rinkėjas ir pan.

Žinoma, pirmiausia tapatybės formavimąsi lemia šeima, aplinka, mokykla, draugai. Socialinio elgesio žmogus išmoksta stebėdamas ir imituodamas, kartodamas. Vaikai įgauna įgūdžių formuoti savo elgesį pagal tai, kaip elgiasi kiti. Mus veikia bendravimas veidas į veidą (visų pirma santykiai su tėvais), mokymasis „bandant ir klystant“ ir netiesioginiai santykiai, kuriuos pažįstame per medijas – žiūrėdami TV, klausydamiesi muzikos per radiją ir pan.

Medijų įtaka tapatybei

Kai naudojame medijų produktus, naudojamės savo sąmone. Nesame pasyvūs informacijos gavėjai, tačiau aktyvūs dalyviai – interpretuojame gautas žinias pagal savo patirtį ir sujungiame jas su kita informacija. Ir tokiu būdu formuojame savo tapatybę – savęs įsivaizdavimą. Žmonės socialinio  elgesio išmoksta ir iš reklamų, kurios diktuoja, kas gerai ir kas blogai. Mes tapatinamės su pavyzdžiais, kuriuos matome ir dažnai priimame – sąmoningai ar ne – pagal stereotipus, kuriuos išryškina medijos. Apie stereotipus plačiau pakalbėsime kitame straipsnyje, o dabar pažvelkime į savęs identifikavimą su medijų sukurtais personažais.

Identifikacija

Žmonės labiau atkreipia dėmesį į tuos veikėjus, su kuriais gali identifikuotis, susitapatinti. Psichologinis ryšys su personažais mus labiau įtraukia į vaizduojamą įvykį. Pirmiausia mes tarsi pasveriame, kiek mus žavi charakteris ir kiek jis panašus į mūsų, arba jis turi savybių, kokių mes neturime, bet norėtume turėti. Antra – mes įsitraukiame į „o ką, jeigu“ patirtį, kurioje įsivaizduojame save vieno ar kito personažo vietoje. Kuo stipriau prisirišame prie kurio nors charakterio, tuo jis didesnę įtaką mums daro. Mums labiau patinka personažai, kurie panašūs į mus amžiumi, lytimi, etnine kilme ar interesais. Medijos pateikia daugybę įvairiausių tipų veikėjų, kurie skirtingose situacijose skirtingai elgiasi. Televizijos pasakojamos istorijos parodo, kaip spręsti problemas, kas veiksminga, o kas ne, pristato, kokie yra „populiarūs“ žmonės, kas sėkminga ir kas ne.

Elgesio modelių gali būti mokomasi iš „žvaigždžių“, pranešėjų, šou dalyvių, garsenybių. Galime priimti arba atmesti siūlomus modelius, bet negalime išvengti susidūrimo su jais.

Vaikai ir jaunimas yra ypač svarbus medijų „taikinys“. Kaip siekiama juos sudominti? Jauni personažai dominuoja TV programose ir filmuose, dažniausiai dėl to, kad medijų kūrėjai siekia patraukti jaunąją auditoriją. Medijos ne tik veikia jaunimo asmenybės formavimąsi savo produktais, bet ir jauni žmonės naudojasi tais produktais, norėdami išreikšti save. Pvz., tam tikros muzikos pasirinkimas yra viena iš saviraiškos formų, būdas išskirti save iš kitų. Taigi medijos ne tik paveikia jauno žmogaus tapatybės formavimąsi siūlydamos vaidmenų modelius, bet ir paskatina išreikšti save, naudojantis medijų produktais, jų dėka realizuoti save socialiai. Nebūtinai koks vaizdas ar programa pakeis jaunuolio elgesį, tačiau masinės informacijos priemonių vaizdų gausa kaupiasi kaip dalis jauno asmens patirties. Ši patirtis dalyvauja ugdant vertybes, įsitikinimus, svajones, lūkesčius, kurias žmogus nešis ir modeliuos visą gyvenimą, formuodamas savo tapatybę.

Išreikšti save per vartojimą

Medijos ne tik parodo elgesio modelius ir pasufleruoja, kokį save turėtume norėti sukurti. Svarbiausia reklamos žinia – kaip per vartojimą išreikšti save pagal tai, kokius produktus perkame. Vartojimas ne tik patenkina mūsų troškimus ir, anot medijų, išsprendžia beveik visas problemas (nusipirk „X“ šampūną ir tavo plaukai bus nuostabūs, nori būti sveikas – valgyk „X“ jogurtą), bet parodo, kokie mes esame, ką mėgstame. Tačiau medijų įtaka pasireiškia labiausiai ne darant įtaką, kaip elgtis, bet apie ką galvoti. Medijos tampa sociokultūrine jėga ne dėl to, kad žmonės tampa tuo, ką mato, bet todėl, jog tai, ką jie mato ir apie ką kalbasi, yra svarbi jų patirties dalis.

Internetas ir svetima tapatybė

Internetas kelia kitokių iššūkių kuriant tapatybę. Tai nauja fantazijų erdvė. Interneto puslapiuose, pokalbių svetainėse, virtualiuose žaidimuose mums siūloma galimybė žaisti su savo tapatybe, kas anksčiau nebuvo įmanoma. Galime apsimesti tuo, kuo nesame – kitos lyties, amžiaus ar rasės žmogumi. Tai nėra paprasčiausiai apsimesti kitu – nes nieko naujo čia nebūtų, – bet mes galime įtraukti kitus į savo fantaziją, ir jie negali taip paprastai sužinoti, ar vieša tapatybė, kurią skelbiame, yra tikrai mūsų, ar ne. Tai drąsus ir pavojingas pasaulis, kur supina tai, kas esame ir kas galime būti (kuo galime apsimesti esą), ir tai gali padėti išspręsti arba tik dar labiau padidinti įtampas tarp asmeninių ir socialinių mūsų tapatybės dimensijų.

Pagal LKRŠ remiamą projektą „Medijų pažinimo ugdymas tarp jaunimo“