Lietuvos viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose bei įvairiuose tinklaraščiuose jau kuris laikas sklando nebylus klausimai: kas negerai su naująja Vengrijos Konstitucija, kodėl Europa taip „siunta“ ant Vengrijos ir ko nerimsta patys vengrai.

Bene dažniausiai Lietuvoje jau ir politiniu lygiu pateikiamas atsakymas skamba maždaug taip: su naująja Vengrijos Konstitucija viskas gerai, o Europos Sąjunga siunta, nes negali pakęsti, kad viena jos narė pagaliau išdrįso pasakyti, kokios yra tikrosios vertybės, nepabijojo aiškiai deklaruoti savo krikščioniškų šaknų, paramos išimtinai tradicinei šeimai ir gyvybei nuo pat pradėjimo momento. Vertybinę orientaciją praradusi liberalioji Europa esą tiesiog nesusitaiko, grasina sankcijomis ir kėsinasi pažeisti šalies suverenitetą, nes Vengrija ir jos premjeras Viktoras Orbanas rodo, kaip galima vykdyti savo šaliai naudingą politiką, nesitaikstant su Europos primetamais standartais.

Kad tokių minčių Lietuvos viešojoje erdvėje yra ir kad jos gajos, patvirtina ne tik straipsniai laikraščių nuomonių skiltyse ar įrašai socialiniuose tinkluose, bet ir premjeras Andrius Kubilius,  sakantis, kad nemato pagrindo Vengriją smerkti Europos mastu ir demokratišku būdu išrinktos valdžios veiksmuose autoritarinių tendencijų neįžvelgia.

Tik ši atsakymo versija, deja, visai nepaaiškina, kodėl iš karto po Naujųjų į gatves protestuodami išėjo tūkstančiai vengrų, atvirai kritikuodami premjero V.Orbano vyriausybės veiklą, vykdomas reformas vadindami nedemokratiškomis ir garsiai skanduodami, kad šis šalį pavertęs „Orbanistanu“.

Todėl ir kyla įtarimas, kad taip teigiantieji įdėmiau neįsižiūri į Vengrijos politinę realybę ir nesigilina į ES atstovų pateikiamų nuogąstavimų ir keliamų klausimų turinį. 

Vengrijos politika ES lygmeniu kritikuojama ne dėl krikščioniškų vertybių deklaravimo, ne dėl Konstitucijoje įtvirtintos šeimos sampratos, bet visų pirma dėl to, kad „politiniu buldozeriu“ tapusi dešinioji partija Fidesz ne tik uzurpavo šalies politinę areną, nepalikdama joje vietos opozicijai, bet ir keisdama demokratines žaidimo taisykles tokią tvarką įtvirtina įstatymais. Europos Komisija Vengrijos premjero V.Orbano vyriausybei pagrasino Europos Teisingumo Teismo veiksmais ir paragino Budapeštą kuo greičiau atšaukti tuos tris itin ginčijamus Konstitucijos pakeitimų paketus, kurie susiję su Centrinio banko, teismų ir duomenų apsaugos valdybos nepriklausomybe, o tiksliau – su reikšmingai padidėjusiu jų priklausomumu nuo valdančių politinių jėgų. Jau nekalbant apie pernai nustatytą žiniasklaidos reguliavimo tvarką, kuri labai slidžiai balansuoja ant cenzūros ribos ir jau duoda "pirmuosius vaisius".

Ir viso to, deja, nepateisina faktas, jog taip elgiasi demokratiniu keliu žmonių išrinkta valdžia. Nes seniai žinoma, kad ir demokratiškai išrinkta valdžia gali labai greitai paminti ją delegavusios sistemos principus. Juk absoliuti balsų dauguma parlamente nesuteikia teisės sugriauti sistemą, sutrikdyti valdžių atskyrimo principą, trukdyti efektyviai veikti priežiūros organams, o į tarybas, valdybas ir kitas organizacijas skirti vien savus ir lojalūs asmenis, bet priešingai – įpareigoja jokiais būdais taip nesielgti.

Tad panašu, kad Vengrijos atveju į vieną vietą keistu būdu sutilpo du tarpusavyje visiškai nesuderinami dalykai: gerbtina drąsa pripažinti krikščioniškas vertybes Konstitucijos pagrindu ir su deklaruojamais principais visiškai prasilenkianti politinė praktika. Ir kol ES kritikuoja bei ragina taisyti praktinės politikos sprendimus, o vertybių apologetai baiminasi, kad iš tiesų taip kėsinamasi į vertybines kategorijas mėginant „iškreipti" jų turinį, patys vengrai, iš visų jėgų  stengiasi neleisti sunykti demokratijai šalyje. Nes tik tada kuriamos realios politinės alternatyvos, pasirinkimo erdvė ir klaidų atitaisymo galimybė, kurios nelikus net ir kilniausios idėjos bei vertybės bus negrįžtamai diskredituotos.