Šiandienos Evangelija tęsia praėjusį sekmadienį pradėtą pasakojimą apie Kafarnaumą. Šį kartą girdime apie Petro uošvės ir kitų žmonių pagydymą bei apie demonų išvarymą.

Jėzus nesiima kalbėti ypatingų maldų, neatlieka jokių magijos veiksmų, jis prieina, ištiesia ranką ir pakelia uošvę. Matome prie žmogaus pasilenkusį Dievą, kad padėtų jam pakilti iš jo vargų, nuodėmių, ligų. Žmonės stebisi, galbūt jie dar nepažįsta Jėzaus kaip Dievo Sūnaus, tačiau širdyse suvokia, kad per Jėzų reiškiasi Dievo jėga.

Jėzus neužsibūna miestelyje, skubia į kitus kaimus eiti nešti Gerąją Naujieną. Jis nepasilieka ilgiau, tarsi bandydamas paskatinti žmones pačius ieškoti ir atrasti Dangaus karalystę, kuri jau čia pat. Ir mes lygiai taip pat esame pažadinti Dievo žodžių, į mūsų širdis Jėzus ne kartą yra pažėręs vilties, džiaugsmo, Dievo pažinimo grūdą. Tačiau mums patiems reikia purenti širdžių dirvas, leisti tam grūdui sudygti, ir atėjus metui subrandinti derlių.

Šiandienos homilijos autorius pranciškonų kunigas Juozapas Marija Žukauskas darbuojasi Toronto parapijoje,  Kanadoje.

Bernardinai.TV