Dambrelis iš Andriaus Staneikos kolekcijos

Kažkada „Bernardinai.lt“ prisipažinau: yra du instrumentai, kurių garsas man „pakerta kojas“ — Labanoro dūda ir dambrelis. Neturėdamas iliuzijų, kad kada nors pavyks išmokti groti dūdmaišiu, nusprendžiau susirasti dambrelį. Taip sutikau ir pakalbinau Andrių Staneiką — žmogų, kuriam dambrelis yra daugiau nei muzikos instrumentas.

Etimologiškai bendrinis dambrelio vardas turi ir variacijų: šeivelė, bandūrėlis, kanklikė ir t. t. Kuris jums priimtiniausias ir kodėl?

Taip, taip, labai smagūs pavadinimai... Dar galėčiau pavardyti: dimbrelė, bimba, bandūrka. Bet man linksmiausi yra kanklikė ir bandūrka, o dažniausiai vartojamas ir populiariausias lieka dambrelis. Visgi kažkas šiame žodyje yra tokio... neapčiuopiamo ir mistinio.

Andrius Staneika

Prof. Frederickas Crane yra pasakęs, kad dambrelyje yra kažkas tokio, kas pritraukia daugiau nei įprasta meilė instrumentui ir viskam su juo susijusiam. Kiti instrumentai taip pat turi gerbėjų, entuziastų, aistruolių, bet dambrelis traukia fanatikus ir pamišėlius. Ką pats manote apie tai?

Tikra tiesa, kiekvienas muzikantas labai gerbia ir myli savo instrumentą. O grojantieji dambreliu yra tiesiog pamišėliai, savotiški fanatai. Kiek teko jų pažinti, tai labai ramūs ir geri žmonės. Susitikę galime kalbėtis apie daugelį dalykų, bet labai greitai tema pasisuka to vieno link, tiksliau, vienintelio. Tada pamirštama viskas aplinkui, smagu būna stebėti kolegas, kai vienas kitam pasakoja apie naują instrumentą ar atrastą naują garsą, grojimo techniką. Iš šono atrodome kaip maži vaikai savo smėlio dėžėje. Labai smagūs būna tie mūsų susibūrimai.

Beje, bendra mūsų prietėlė, kai ieškojau žmogaus „iš dambrelininkų“, pirmiausia pasakė, kad „visi jie ten pačiuožę...“

Gal ir taip. „Pačiuožimas“ — tai lengva šizofrenijos forma, bet visiškai nepavojinga aplinkiniams ir net, sakyčiau, suteikianti tam tikro pasitikėjimo savimi, verčianti aplinkinius nusišypsoti. Tai taikoma visiems „kitokiems“...

Skaitant literatūrą apie šį muzikos instrumentą pirmiausia vardijamos Šiaurės Europos, Sibiro ir Azijos tautos. Lietuvon, atrodo, jis atvežtas gerokai vėliau...

Na, čia labai gili ir, be abejo, įdomi tema, apie instrumento kilmę istorijų yra nemažai, ir visos jos gali būti tikros. Galime kiekvienas sugalvoti dambrelio atsiradimo istoriją ir papasakoti kaip tikrą, ir niekas neturės pagrindo ja netikėti, nes jokių įrodymų, kad tai tiesa ar melas, tiesiog nėra.

Sudėtinga trumpai papasakoti, gal tiesiog būtų įdomiau nurodyti šaltinį skaitytojams. Labai išsamiai ir nuotaikingai dambrelio raidą sudėliojo vienas didelis šio instrumento entuziastas — kolega Egidijus Darulis internetiniame puslapyje www.dambrelis.lt. Jei trumpai, tai turbūt tik Australijoje nerasta jokių dambrelio užuomazgų. Lietuvoje minimas XIV—XV amžius. Europoje rastas piešinys, simbolizuojantis dambrelį, kuriam jau 4000 metų. Bet duomenys nepatvirtinti. Kinijoje rastas atvaizdas siekia 2300 metų. Grojo dambreliu įvairaus plauko žmonių: kareivių, prekeivių, gatvės juokdarių, kaubojų, šamanai gydydavo jo magiškais garsais ir t. t.

Dambrelis iš Andriaus Staneikos kolekcijos

Žvelgiant į pasaulį pro dambrelininko akinius: kas pasaulyje yra lyderiai?

Šiaurės tautelių niekas dar neaplenkė. Jei kalbėtume apie Europą, ko gero, lyderiai būtų norvegai.

Bet Lietuvoje šis instrumentas taip pat prigijo? Kitaip tariant, kas pas mus dedasi? Ar daug grojančiųjų? Gal organizuojami kokie dambrelininkų susibūrimai?

Prigijo ir vis dar „gyja“. Iš pradžių sunkiai, bet džiugu, kad atsiranda vis daugiau susidomėjusiųjų, prijaučiančiųjų ir puoselėtojų. Turime ir puikų meistrą — tai Albertas Bartašius iš Pasvalio, kuris gamina tikrai puikius instrumentus. Taip pat ir Germanas Aleksejevas (vadinu ji keistuoliu iš Rytų) labai tobulėja gamybos srityje. Esame pasirodę festivalyje „Mėnuo Juodaragis“, kai pasivadinę grupe „Kolektyvas“ surinkome į vieną daiktą elektroninę, folkmuziką ir dar visokio galo ir padarėme 35 min. trukmės „kratinį“. Taip pat grojome ir „Be2gather“ festivalyje.

Seniau būta pamastymų apie tai, kad vertėtų surinkti visus norinčiuosius, mėginančiuosius ir jau grojančiuosius į vieną krūvą ir kažką padaryti. Tad vieną dieną E. Darulis ėmė ir subūrė pirmąjį dambrelininkų suvažiavimą. Jis vyko pernai birželio mėnesį Taujėnų dvaro svirne. Džiaugėsi širdis matant tokią galybę atvykusiųjų, kurie nori pagroti, paklausyti, pasidomėti. Tiesa, grojo gal kokie penkiolika žmonių, bet ir to pakako. Kiti gal kuklinosi, sėmėsi patirties? Dalinomės patirtimi, kolekcijomis, grojimo technika. Labai tikimės, kad tai taps gražia tradicija ir ateityje. Bus įdomu pažiūrėti, kaip užderėjo grojikų „derlius“.

Dambrelis iš Andriaus Staneikos kolekcijos

Ką pats manai apie vis didėjantį dambrelio naudojimą progresyvios muzikos projektuose? Ar taip jo nenuvertinam, o gal priešingai — pakylėjam į neregėtas aukštumas?

Aš manau, kad tai yra didelis žingsnis į priekį. Šis instrumentas neturi „muzikinio stiliaus“. Jis visur pritaikomas, todėl daug grupių juo naudojasi. Mes taip pat darėme nemenką programą „Mėnesiui Juodaragiui“ ir kitiems festivaliams. Savaime suprantama, kad būna atvejų, kai dambrelis per daug „išnaudojamas“, bet tokių atvejų pasitaiko itin retai, nes šis instrumentas yra labai universalus.

Ką planuojate? Ar vyks dar vienas dambrelininkų susiėjimas?

Manau, kad tikrai turėtų. Konkrečiai dar nieko nešnekėjome, bet, atrodo, kad birželį kažkas vyks, o tiksliau, antrasis dambrelininkų suvažiavimas. Būtų keista padarius vieną žingsnį nedaryti kito. Vilniuje esame penkiese, tad bendromis pajėgomis kažkaip išjudinsime reikalus.

Dambrelis iš Andriaus Staneikos kolekcijos

Ar sunku išmokti groti šiuo instrumentu?

Nesimaivysiu ir nemeluosiu — tai sudėtingas instrumentas. Jei tiksliau, sudėtingiausia yra pagauti grojimo principą. Jei tai pavyko — viskas, ir tave „pagavo“. Nuo to momento pats tampi „dambrelio vergu“. Tada tik lieka atrasti „nuosavą“ grojimo techniką ir ją iki begalybės tobulinti daug metų, ieškoti naujų garso spalvų.

Kitas kelias — paskambinti man. Jei rimčiau, kaip ir kituose dalykuose, labai svarbi yra pradžia. Ne veltui sakoma, kad gera pradžia — pusė darbo. Visų dambrelių grojimo principas yra toks pat (gal kiek skiriasi japoniškų mukuri grojimo technika, kur reikia tampyti už virvutės). Jeigu jį „pagauni“ — visa kita ateis laikui bėgant.

Beje, pažįstu žmonių, kuriems niekaip neišeina išmokti groti ir neaišku, kodėl. Nėra jokios priežasties, tiesiog šitaip. Gal dėl to, kad tiesiog kažkas turi groti ir smuiku?

Kaip pasirinkti sau tinkamą dambrelį?

Dambrelis iš Andriaus Staneikos kolekcijos

Labai platus klausimas. Tiesiog reikia bandyti... Vieni tiesiog nueina į muzikos prekių parduotuvę ir nusiperka paprasčiausią dambrelį, kiti ieško išsamesnės informacijos, kurios internete netrūksta. Kai ieškai — visada randi. Tarkim, man dambrelis gyvenimą įsisuko labai staigiai. Žinojau, kad toks instrumentas yra, bet nieko daugiau. Per kažkurias šv. Kalėdas draugas Žanas išsitraukė dambrelį ir pradėjo groti. Nuo tada ir prasidėjo. Gavau „pereinamą dambrelį“, kuriuo groti išmoksta jau nežinia kelintas žmogus. Dabar jau aš žiūriu, kam jį atiduoti.

Pirmąjį dambrelį parsisiunčiau iš Jakutijos. Paskui kažkas į Maskvą važiavo — vėl paprašiau parvežti instrumentą. Po kelerių metų dambrelius pradėjo gaminti Albertas Bartašius. Taip ir įsisuko karuselė.

Sankt Peterburge atradome vieną rimtą parduotuvėlę, kur galima įsigyti gerų instrumentų. Tikiu, kad kažkas kažkur dar slypi, bet viskas rutuliuojasi natūraliai: kuo daugiau žmonių, tuo daugiau informacijos.

Tad pasirenkant dambrelį pirmiausia reikia bandyti ir kuo daugiau išbandysi, tuo labiau suprasi, ko konkrečiai reikia. Pradedančiajam siūlyčiau pasiimti kelis skirtingo skambėjimo ir „minkštumo“ dambrelius. Tada viskas pradės aiškėti...

Dambreliai iš Andriaus Staneikos kolekcijos

Dambrelis skleidžia obertotinį garsą (viena nata), o burnos ertmė, gerklos, bronchai, nosis atlieka rezonatoriaus funkcijas. Liežuvis taip pat visaip makaluojasi, bet tuo pat metu šis instrumentas labai meditatyvus. Kokios Jūsų grojimo dambreliu patirtys?

Turi susidraugauti su instrumentu. Tik tada jis tau padės atrasti ir reikiamą ritmiką, kvėpavimo techniką. Bene įdomiausia būna įsigijus naują instrumentą: privalai perprasti jį, susigyventi, surasti jo tikrąjį balsą. Visi instrumentai skirtingi. Skiriasi forma, medžiaga iš kurios pagaminti, dydis, liežuvėlio ilgis ir kietumas, lenkimo vieta ir daug kitų dalykų. Skirtingų šalių skirtingos kultūros, tai ir instrumentai neretai diktuoja grojimo stilių. Vieni mėgsta lėtą meditavimą — tam labiausiai tinka Šiaurės tautų instrumentai khomus. Kitiems labiau patinka liaudiškas stilius: polkutės, valsai. Tada geriau griebti lietuvišką instrumentą. Viskas labai individualu. Tarkim, man artimesnis greitas grojimo būdas, ritmiškas ir gal kiek agresyvus. Nors būna, kai norisi pamedituoti. Man dambrelis yra draugas visiems gyvenimo atvejams.

Kalbino Valdas Kilpys