Evangelistas Jonas liudija, jog ne kuris nors iš apaštalų ar svarbių Jėzų sekusių asmenų, o moteris, buvusi nusidėjėlė – Marija Magdalietė – pirmoji išvydo tuščią Viešpaties kapą ir pranešė apie tai mokiniams. Nors jos pačios vos rusenantis tikėjimas kovojo su nepaguodžiamu liūdesiu dėl Jėzaus mirties, ji tekina grįžta pas mokinius. Pas Simoną Petrą – žmogų, kuris buvo išdavęs Jėzų, nepasižymintį nei didele drąsa, nei iškalba. Nepaisant silpnumo, Petras jau buvo atpažįstamas kaip pirmosios mokinių grupės lyderis – tad žinia pirmiausia buvo patikėta jam.

Petras ir Jonas nepasilieka namuose, ir jų širdyse pasėjama tikėjimo sėkla, nors protas neleidžia iškart jos priimti. Jie bėga prie kapo, nes nerimas ir tikėjimo kibirkštis ragina juos.

Jie pamatė ir įtikėjo.

Jėzaus prisikėlimo pažadas – labiausiai neįtikėtinas, o kartu ir labiausiai trokštamas dalykas žmogui. Ši šventė skelbia tiesą ir apie mano asmeninį likimą – jeigu Jėzus prisikėlė, tai ir mūsų amžinasis likimas pranoks bet kokią mūsų vaizduotę, mūsų širdies ilgesį.

O ko reikia žmogui, kad jame liepsnotų prisikėlimo viltis? Pažvelkime į Mariją Magdalietę.

Homilijos autorius – Kauno arkivyskupijos vyskupas pagalbininkas Kęstutis Kėvalas.

Bernardinai.TV