Grįžtu į pradžią. Pradžioje pakvietimo į gyvenimą man suteikiama brangiausia dovana. Tai laisvė. Aš galiu pasirinkti. Aš nesu vergė. Aš esu kūrinys, kuris gali tarti savo žodį. Renkuosi aš. Dievas norėjo, kad mano sprendimai kurtų mano gyvenimą. Taip pat ir amžinybę. Tiesa, Dievas budi prie mano sprendimų, bet pats už mane nesprendžia. Jis veikia tik per Šventąjį Raštą, bažnyčios mokymą, sąžinę. Bet paskutinis balsas yra mano. Mano paskutinį balsą tvirtina Dievas. Jis priima tai, ką aš pasirinkau.

Vienas ar kitas pasirinkimas gali nulemti mano ateitį, mano amžinybę. Mano pasirinkimas gali priimti Dievą ir Jį atstumti. Pasirinkimai gali būti apgalvoti, gali būti spontaniški, bet tai yra mano valia. Svarbiausia, kad mano pasirinkimas sutaptų su Dievo valia. Tada aš teisingame kelyje. Tada aš pasirenku Dievą. Visada pasirinkti Dievą reikia drąsos, sąžiningumo ir beatodairiškos meilės ir pasitikėjimo Juo. Aš turiu tvirtai žinoti, kad pasirinkdama Dievą aš laimiu. Su Dievu nėra pralaimėjimo. Yra sunkumų, nes aš turiu atsisakyti savo įsivaizduotos tiesos. Aš žmogus, aš galiu klysti. Vedama Dievo aš nesuklysiu.

Didžiausia blogybė yra pasirinkti nuodėmę. Kodėl tai atsitinka taip dažnai? Aš einu lengviausiu keliu, pataikauju savo norams. Esu silpna. Tai kodėl su savo silpnumu aš neinu pas Dievą? Jaučiuosi teisi? Ar mano sąžinė užmigusi? Ne, aš nesijaučiu teisi, aš visada žinau, kad pasirinkau nuodėmę. Savo laisvę aš panaudojau klaidai, kuri gali būti lemtinga, jeigu aš nepasitaisysiu.

Mano pasirinkimas gali būti kuriantis ir gali būti naikinantis. Galiu pasirinkti pergalę, galiu pasirinkti pralaimėjimą. Aš turiu gerbti man suteiktą laisvę pasirinkti. Čia aš pripažįstama kaip asmenybė, galinti spręsti. Aš mąstanti būtybė, tokią mane sukūrė Dievas. Mąstanti būtybė gerbia laisvės dovaną ir renkasi atsakingai. Laisvės dovana atskleidžia, kaip Dievas pasitiki manimi. Jis žino, kad turiu pakankamai jėgų teisingiems pasirinkimams. Laisvės dovana daug ką pasako apie Dievą. Dievas čia parodo kaip vertina mano orumą. Dievas nepasilieka visko sau. Jis dalinasi su mano galimybe rinktis. Dievas gerbia mano savarankiškumą, bet nepalieka manęs be globos. Mane visada lydi Dievo įkvėpimai. Laisvės dovana dar labiau skatina kliautis Dievu, nes Jame yra visa tiesa. Atpažinti tą Dievo tiesą yra paprasta, nes Jis nesislepia. Jis yra atviras. Ir aš turiu būti atvira. Dievą aš pasirenku laisvai. Jis nėra prievartos Dievas. Jis tik laukia, kad Jį pasirinkčiau.

Aš negaliu eiti dviem keliais. Pasirenku vieną sprendimą. Mano neteisingi pasirinkimai iškreipia laisvės prasmę. Pasirinkus teisingai  laukiu Dievo palaiminimo. Be Dievo palaiminimo aš nenueisiu niekur. Nebent į pražūtį. Nueiti į pražūtį, tai reiškia nusigręžti nuo Dievo veido, nuo Jo meilės. Neteisingas pasirinkimas atskiria mane nuo Dievo meilės. Lieku viena. Be dialogo. Monologas neturi atsakymo, jis tik bando teisintis.  Ar aš noriu likti viena? Viena visoje visatoje su savo abejotina tiesa. Neteisingi pasirinkimai yra pasirinkimas vienatvės. Vienatvė – tai stagnacija. Ji nekuria, ji kenčia. Aš be Dievo esu nebe pilnavertis žmogus, manęs niekas nepripildo. Vienatvėje aš net neturiu kam užduoti klausimo. Čia aš klausausi kalbėjimo su savimi. Ir čia nėra tiesos. Tiesos, kuri padarytų mane laisvą.

Laisvė yra ne tik teisė, bet ir pareiga gerai pasirinkti.  Pareiga pasirinkti atsakingai. Atsakomybė tenka asmeniškai. Padovanotą laisvę reikia gerbti. Ir žinoti jos vertę. Tai yra ir mano žmogiškoji vertė. Vertė, kurią turiu pateisinti teisingais pasirinkimais. Neteisingi pasirinkimai taip pakeičia mano sielą, kad Dievas jos nebeatpažįsta. Aš tampu svetima. Bet Jėzaus Kristaus mirtis ant kryžiaus, sunaikinusi nuodėmę, leido savo klaidas taisyti ir keistis. Aš visada galiu dar tapti sava, nes Dievas niekada nepamiršta manojo vardo. Jis laukia. Laukia naujo, teisingo pasirinkimo, kad galėtų mane palaiminti. Nors aš stoviu atokiai, Dievas pirmas prie manęs prieina. Aš kviečiama rinktis iš naujo.

Nauja galimybė rinktis yra tai pat dovana. Aš galiu pasitaisyti. Galiu Dievą atsiprašyti. Galiu atpažinti Dievo valią. Dievas niekada nuo manęs nenusigręžia galutinai. Tik aš galiu nuo Jo nusigręžti galutinai. Kai lieku su nuodėme. Kai neturiu gailesčio. Kai neatgailauju. Kai nebegirdžiu sąžinės priekaištų, nes ją nustelbia pasaulio šurmulys ir jo „tiesos“. Kai savo vienatvėje aš atsimenu tik vieną žodį: ne. Kai laikau save neklystančia.

Mano teisingi pasirinkimai rodo mano jautrią sielą. Kai girdžiu Dievo buvimą šalia. Jo kvietimą. Tai girdėdama aš sugebu pasinaudoti laisvės dovana teisingai. Aš vertinu laisvę ir už ją dėkoju. Dėkoju pirmiausia už tai, kad Dievas manimi pasitiki. Kad Dievas mane gerbia. Jis gerbia mane pavadindamas mane laisva.  Neteisingi pasirinkimai yra laisvės išdavystė. Aš išduodu tokią brangią dovaną. Aš nepaisau jos vertės. Neteisingi pasirinkimai paverčia laisvę mano norų įkaite. Brangiausia laisvės dovana tampa priklausoma nuo mano trumparegiškų sprendimų. Aš nusisuku nuo šviesos. Taip tampu nelaiminga. Nelaiminga dėl neteisingų savo pasirinkimų. Nelaimės būsenoje aš ir pasiliksiu, jeigu nesikeisiu. Jeigu nesugebėsiu pasirinkti teisingai. O sugebėti aš visada galiu. Nuolankumas ir pasitikėjimas Dievu grąžina suteiktai man laisvei naujas galimybes.

Kiekvieną kartą prieš pasirinkdama aš turėčiau prisiminti Dievo veidą, Jo perteiktus mokymus. Jo viltis dėl manęs tegul pasiteisina. Kad laisvės dovana man atvertų duris į Dangų. Tegul Dievas mato mane vis grįžtančią, bet nepasiliekančią savo neteisinguose sprendimuose. Aš noriu pateisinti Dievo viltis, kad sugebu pasinaudoti laisve savo išganymui. Lieku su laisvės dovana iki laikų pabaigos. Lieku su savo pasirinkimais. Lieku su pasitikėjimu Dievu ir niekada neužmirštu, kad laisvė man suteikia žmogišką pavidalą.  Niekada neužmirštu, jog laisvės dovana gali greičiausiai priartinti mane prie Dievo.

Laisvės dovana leidžia pajusti meilę. Nelaisvas žmogus negali mylėti. Aš tiesiog nesugebėčiau pasirinkti meilės be laisvės. Be laisvės aš nesugebėčiau suprasti Dievo meilės man. Laisvė leidžia man atpažinti Dievo meilę. Laisvė man leidžia būti mylinčiai ir mylimai.

Aš dėkoju Dievui už Jo suteiktą laisvę. Už Jo pasitikėjimą manimi. Už Jo nuolatinį laukimą. Žinodama, kad esu laukiama, skubu sugrįžti. Sugrįžti ir niekada nepasitraukti. Likti Dievo buveinėje, likti Dievo artumoje. Čia yra mano Namai.