Šiandien Evangelijoje kalbama apie tai, kad Jėzaus kiek anksčiau išsakytais palaiminimais krikščionys turėtų gyventi viešai. Jėzus sako, kad žmonės, matydami gerus krikščionių darbus, garbintų Dievą, esantį danguje. Jėzus savo mintį iliustruoja keletu palyginimų: apie druską, šviesą ir miestą ant kalno.

Krikščionis turi būti matomas, girdimas, keisti pasaulį. Tačiau kokiu būdu? Ar taip, kaip Jėzaus kritikuoti fariziejai, kurie pasiplatindavo maldos diržus ir mėgdavo būti žmonių matomi šventykloje? Iš ko mūsų kaimynai, bendradarbiai ar artimieji sužino, jog esu krikščionis?

Homilijos autorius – kunigas Juozapas Marija Žukauskas OFM, tarnaujantis Vilniaus Bernardinų bažnyčioje.

Bernardinai.TV