Pasirenku, kaip gyventi. Mano tikėjimas leidžia man pasirinkti teisingai. Tikėjimo tiesos leidžia jas atpažinti ir mano gyvenime. Tikėjimas svarbus dėl daugelio dalykų, tačiau jis yra atskaitos taškas teisingai pasirenkant.

Aš renkuosi kasdien. Gal ir nežymiuose dalykuose, bet nuolat. Ir nuolat turiu būti budri. O su Kristaus mokslu budriai būti lengviau, tik, kad sąžinė būtų švari, kad būčiau bent be sunkios nuodėmės. Iš tiesų svarbiausias pasirinkimas ir yra tarp gėrio ir blogio, tarp nuodėmės ir teisaus poelgio. Pasirinkimas tarp gėrio ir blogio yra esminis akcentas gyvenime. Pasirenku teigti arba neigti. Pasirenku būtį ar nebūtį. Pasirenku Dievą ar nuodėmę.

Kaip dažnai nusisuku nuo Dievo. Kaip dažnai Jo nepasirenku. Kodėl pasirenku vietoje Dievo nuodėmę? Pirmiausia neįvertinu padėties rimtumo. Neįvertinu blogio pasirinkimo pasekmių mano sielai ir amžinajam gyvenimui. Deja, esu silpna ir renkuosi blogį, nes tai lengvesnis variantas, dažnai nereikalaujantis jokių pastangų. Jis ateina savaime, siūlosi, apgauna gražia išore ir pažadais. Pažadais, kad viskas nuo šiol tik gerės ir gerės, o man nereiks stengtis. Viskas klostysis lengvai, lyg kažkas už mane veiktų. Taip, gal ir veikia, bet veikia piktoji dvasia, kai renkuosi blogį. Dažnai pagalvoju: nejaugi aš tokia trumparegė ir neatsakinga, tokia nemylinti, kad renkuosi piktąjį. Išduodu savo Dievą, savo Kūrėją. Ir dažnai išduodu sąmoningai.

Ar galėčiau elgtis kitaip? Ar piktoji dvasia turi tiek galios, kad gali valdyti mane? Ji gali paveikti mano pasirinkimą, bet pirmiausia turiu neužmiršti, kad mane įkvepia Dievas. Jeigu seku Kristumi, bus lengva pasirinkti teisingai.

Aš juk mokausi Kristaus mokykloje, mano visas gyvenimas Kristaus mokykla. Čia įgyju tokių patirčių, kuriomis vadovaujantis pasirenku savo Dievą kaip vadovą ir kartu bendrakeleivį. Jėzus Kristus pasirinko kryžių, kad mane išvaduotų iš nuodėmės, tik dėl tokio Dievo Sūnaus pasirinkimo mano teisingi pasirinkimai yra palaiminti, o neteisingus pasirinkimus galiu ištaisyti per išpažintį ir pasirinkdama dar kartą – šį kartą teisingai.

Galėjimas pasirinkti rodo Dievo pasitikėjimą manimi. Jis suteikė laisvą valią, ir aš galiu rinktis. Pats Dievas stovi tarp daugelio pasaulio dalykų ir laukia, kad pasirinkčiau būtent Jį. Jis neverčia Jį pasirinkti, bet kantriai laukia. Kartais jam tenka laukti labai ilgai. O kartais Dievas taip mūsų ir nesulaukia. Nepasirinkusi Dievo prarasčiau viską. Ar galiu būti tokia neatsakinga, kaip kalbama apie mano žemiškąjį ir amžinąjį gyvenimą.

Mano pasirinkimas. Tai lemiamas veiksnys mano gyvenime. Negaliu būti svyruojanti nuolat. Turiu apsispręsti. Dievas davė galią man apsispręsti. Galėdama laisvai apsispręsti, gyvenu tikrą gyvenimą, savą gyvenimą. Galiu apsispręsti klaidingai, bet galiu apsispręsti ir teisingam gyvenimui. Dar galiu ištaisyti klaidą, o jeigu nebeįmanoma – gailėtis ir keistis. Tam reikia įsiklausymo į Dievą, į savo vidų. Apsisprendimui reikia drąsos, ypač svarbiuose dalykuose. Ypač nepatogiuose dalykuose, kai norisi pasirinkti lengviausią variantą. Negaliu vieną kartą teigti, o kitą – neigti. Pasirinkimas turi būti aiškus. Ypač dėl nuodėmės. Čia turėčiau rinktis išankstinę nuostatą nepasirinkti blogio. Turiu nuolat lavinti savo sąžinę atpažinti blogus polinkius ir juos ignoruoti, nepriimti, jų tiesiog nepastebėti. O jeigu pastebėti, tai tik todėl, kad juos pakeisčiau.

Mano teisingas pasirinkimas lemia gyvenimo kokybę, mano gyvenimo vertė priklauso nuo teisingo pasirinkimo. Neteisingi pasirinkimai nuvertina mano gyvenimą, ir aš pasiklystu be Dievo vedimo. Jeigu nesiremiu Dievu, tai kuo tada remiuosi? Tik savimi remtis per daug rizikinga, aš ribota ir mano supratimas netobulas.

Mano pasirinkimas – kalbėti ar tylėti, mano pasirinkimas – sužeisti žodžiu ar gydyti žodžiu, mano pasirinkimas – statyti ar griauti, mano pasirinkimas – mylėti ar nekęsti. Mano pasirinkimas – puoselėti ar naikinti.

Mano pasirinkimai kuria mano gyvenimą. Gėrį pasirinkti ne taip paprasta, nes mano prigimtis yra sužeista. Jėzaus Kristaus atėjimas į pasaulis, mirtis ant kryžiaus, nuodėmės nugalėjimas, prisikėlimas – tai tas žinojimas, kad Jėzus Kristus visu savo gyvenimu kreipia mane pasirinkti tai, ką Jis man iškovojo. Man bereikia Juo sekti. Bet ir čia reikia pasirinkti. Aš pasirenku sekti Jėzų Kristų. Turiu viltis Šventąja Dvasia, kad Ji įkvėps mane šiam pasirinkimui.

Dievo pasirinkimas kai kada gali virsti kova. Pasirinkdama Dievą, aš pasirenku meilę. Kovoju už Dievą, kovoju už meilę. Vyksta pasirinkimų kova. Visų pirma visa ištyrinėju, paskui apsisprendžiu ir pasirenku, ir gyvenu pagal pasirinkimą. Dievas leidžia pasirinkti ir pasirinkdama tampu atsakinga. Atsakinga už savo pasirinkimus ir atsakinga už savo gyvenimą. Tai įpareigoja. Prieš Dievą ir save. Geriausia pasirinkti Dievo akivaizdoje, tada yra mažesnė tikimybė suklysti. Dievo akivaizdoje lengviau pajusti kokį pasirinkimą Dievas laimina, kokio pasirinkimo Dievas iš manęs tikisi. Dievas tikisi iš manęs atsivėrimo Jam, atsidavimo ir pasitikėjimo Juo. Besąlygiško pasitikėjimo iš begalinės neaprėpiamos meilės. Jeigu Dievas manęs nemylėtų, manęs čia nebūtų. Jeigu pasirinkčiau ne Dievą ir tada manęs nebebūtų, prarasčiau Šaltinį. Stovėčiau tuščiomis rankomis, tuščioje erdvėje, nes išvijau Dievą, nors iš tikrųjų Dievas tebėra šalia ir laukia mano teisingo pasirinkimo.

Susimąstau prieš pasirinkdama. Pasveriu savo žodžius, veiksmus, mintis, lyginu, matuoju ir pasirenku. Teisingas pasirinkimas man suteikia gyvenimą, teisingas pasirinkimas lems ir mano amžinąjį gyvenimą.

Kasdien stoviu kryžkelėje, kur rodyklės svyra į būtį arba nebūtį. Stoviu ir renkuosi ir gyvenu. Gyvenu taip, kaip pasirinkau.