Pirmą kartą raupsuotą žmogų sutikau, būdamas pradinėje mokykloje – tai buvo mano draugo močiutė. Su didele meile atvesdavo anūkėlį į mokyklą ir mums visiems buvo labai gera.

Tačiau raupsai iki Antrojo pasaulinio karo, kai buvo išrasti vaistai, buvo baisi liga, atskirianti nuo kitų. Žinome apie Molokai salą Havajuose, į kurią būdavo priverstinai išgabenami visi, užsikrėtę šia liga.

Ir Jėzaus laikais raupsuotieji būdavo visiškai atskiriami nuo bendruomenės. Tačiau Evangelijoje girdime žodžius: „Jėzus jo pasigailėjo“.

Panašiai elgėsi ir popiežius Pranciškus, kuris apsikabino žmogų, kurį kiti bijotų net paliesti. Arba šv. Pranciškus Asyžietis – apkabino sutiktą raupsuotąjį, taip išreikšdamas Dievo gailestingumą, kuris nesibodi jokio žmogaus, jokių žmogaus sąlygų.

Evangelija liudija, kad Jėzus palietė sergantįjį, išgydė jį. O šis, vos tik pasveikęs, tapo vienu didžiausių Jėzaus skelbėjų.

Homilijos autorius – kun. Antanas Saulaitis SJ šiuo metu tarnauja Vilniaus Šventų Jonų bažnyčioje.

Bernardinai.TV