Evangelijos ištrauka atskleidžialabai žmogiškus Jėzaus bruožus: jis buvo nusiminęs, sukrėstas, labai susijaudinęs, nes laukė savo kančios ir mirties valandos. Kaip tai artima mums! Juk ir mes bijome ir esame sukrėsti, žinodami, kad laukia dideli išmėginimai. Jėzus savo kančios akivaizdoje išgyvena bendrystę su mumis.

Šiame Šventojo Rašto epizode Jėzus pateikia mums dvi užuominas: kalba apie tai, jog „Bus pakeltas“ ir „bus pašlovintas“.

„Būsiu pakeltas“ – reiškia mirs ant kryžiaus, žiauria ir gėdinga mirtimi.

„Būsiu pašlovintas“ – reiškia, kad ta pralaimėjimo valanda taps ir šlovės valanda.

Keista ta Dievo šlovė – mirtis ant kryžiaus patraukia visus.
Kodėl? Kodėl Dievas pasirinko tokį būdą atskleisti savo šlovę?