J. Ž.

Matau Tave Alyvų kalnelyje. Tu kabi. Besvoris. Kaip garsiausiai giedama rauda. Tau niekas negieda. Tik vienas žmogus braukia ašarą dėl Tavęs. Netiesa. Nėra nieko, kas Tavęs gailėtų. Tu esi kiekviena diena. Paskui Tave eina minios. Visi. Žmonija. Tu net nežinai, kas paskui Tave eina. Tu esi styga, kuria groja kiekvienas muzikantas. Ir gros visada. Tu esi karštis. Kaitra. Liepsna. Saulė, kuri spigina Tau į krūtinę. Tu mano kaltei. Aš Tavo kaltei. Kiekvienas yra kieno nors kaltei. Tu esi kasdien. Su manimi. Su visais. Esi piešinys tamsų vasaros vakarą. Krucifiksas. Pieši pats save. Nors to dar nežinai. Tik nujauti. Tu nieko nežinai, bet viską nujauti. Iš tiesų tu esi Tiesa. Visiems. Esi šokis ant Kryžiaus. Visi, kurie vėliau šoka tik kartoja Tave. Seka. Tavo kojos visada eina. Tikėjimas. Tik ėjimas. Tu esi išsiveržimas. Iš kūno į Dvasią. Tu esi vynas ir duona. Visų. Ne mano. Daugelis Tau yra svetimi. Nors visi savi. Nėra savų ir svetimų. Visi yra artimieji. Jokio priešiškumo. Nieko neatstumi. Tavo veide matyti švytėjimas. Jokio kartojimosi. Viskas tik į gera. Net mirtis. Beviltiška, iš pirmo žvilgsnio. Tavo žvilgsnyje telpa Dievas. Kaip karūna. Kaip šlovė. Kaip išsigelbėjimas. Kaip Trejybė. Matyti kiekviena Kryžiaus drožlė. Nežinia, kas jį drožė ir sukalė. Tavo burna kiek praverta. Bandai sakyti Žodį. Žodžių Žodį. Ir Tave girdi. Kažkur giliai visi girdi. Savo ausies būgnelyje. Kai Tave girdi, ausys plyšta. Tavo plaukai yra Dievas. Tavo kūnas yra amžina pradžia. Gimsti ir miršti kasdien. Tu esi ne pabaiga. Esi amžina pradžia. Laimė ir kančia telpa veide. Vinys Tavo kojose ir rankose. Stigmos. Jokios baimės. Tu esi valia. Viską verti duona ir vynu. Visi Tavęs ieško. Visi Šventieji yra po Tavęs. Tavo kojų pirštuose telpa šventumas. Tu esi kūnas. Krusteli kairysis skruostas. Prieš pauzę. Spindulys tiesiai į Tavo viršugalvį. Visos Tavo svajonės yra tikrovė. Tu esi daugiau nei svajonė. Esi vasara, kuri tęsiasi po Tavo nukryžiavimo. „Niekada“ Tau neveikia. Tu esi tiesiai prieš akis. Kiekvienam gimstančiajam ir mirštančiajam. Tu esi atmintis. Esi žvaigždė, kuria seka visi jūreiviai. Tu niekada nekrenti. Net nuo kryžiaus. Balta drobulė. Esi švytėjimas. Iki beprotybės. Iki aureolės. Esi baltas iki skausmo. Esi ašara Dievo aky. Tėvo. Tavo draugai yra visi, kuriems nesiseka. Iki vieno. Visi, kuriems blogai. Kada Tave nunešė į olą? Niekas nemato. Niekas nežino. Niekas nesirūpina. Tavo vakarienė yra gardžiausia. Jokių išdavikų. Ne. Esi žinia. Visur sklindanti. Iki mėlyno dangaus. Viskas krypsta į dangų. Be dangaus nebūtų žemės. Rupumas tarp Tavo pirštų. Duonos. Ir grumsto. Jokių atsisveikinimų. Jokio laikinumo. Viskas tęsis. Per amžių amžius amžinuosius. Buvo tylos akimirka. Kai viskas nurimo ir atrodė, kad baigės. Ant Kryžiaus kabi ne Tu. Ant Kryžiaus kabo vaikas. Kūdikis. Tas pats. Atpažįsti save? Tu pats sau nerūpi. Tu esi dėl mūsų. Esi Viltis! Atgimti. Nesužlugti. Liudyti. Savimi. Kiekvienu savo krustelėjimu. Kiekvienu savo žodžiu. Visu savimi.