Jėzus kalba savo mokiniams apie meilę – mini labai dažnai kartojamą, o kartu ir labiausiai nuvertintą žodį. Jėzus kalba apie meilę, kokia Tėvas jį myli.

Graikiškame Šventojo Rašto tekste sutinkami trys žodžiai meilei apibrėžti: eros, filia ir agape. Verčiant iš hebrajų kalbos į graikų kalbą keliose vietose buvo pavartotas žodis eros, tačiau dažniausiai vartojamas graikams mažiau būdingas terminas agape. Dievas mus myli agape meile.

„Kaip mane tėvas mylėjo, taip ir aš jus myliu“. Eros – tai geidžianti, norinti turėti ir egoistinė meilė. Filia – draugystės, abipusė, lygiavertė meilė. Tačiau šiame tekste vartojamas vien žodis agape.

Dievas myli tobula meile: be išskaičiavimo, be atlygio siekio, meile, kuri dovanoja, praturtina, trokšta kitam gero ir galvoja apie kitą. Tėvas žvelgia į Sūnų, galvoja apie Sūnų, – Sūnus žvelgia į Tėvą, Jam atliepia ir pasilieka Jo meilėje. Tėvo ir Sūnaus meilė juos taip suvienija, kad jie tampa viena: tikime vieną triasmenį Dievą.

Jėzus ir mums, per tai ką sako mokiniams, kalba apie tobulą meilę, kuria mes turėtume vienas kitą mylėti. „Būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti.“ Jėzus atidavė savo gyvybę už mus, kai dar buvome jo „priešai“ – nusidėjėliai.

„Nevadinu jūsų tarnais, jus aš draugais vadinu“ – Jėzus myli mus draugystės meile, ir dar daugiau – agape meile. Jos niekaip negalime užsitarnauti, ne veltui mus vadina draugais. Jis pirmas mus pamilo ir tik laukia mūsų atsako, kad būtume viena, būtume Jame ir taip pasiektume meilės pilnatvę ir „mūsų džiaugsmui nieko netrūktų“.

Homilijos autorius – kun. Eitvydas Merkys yra Galilėjiečių bendruomenės vadovas, Vilniaus Šv. Juozapo seminarijos dėstytojas, reziduoja Vilniaus Šv. Mykolo parapijoje.

Bernardinai.TV