Nuotrauka akcijos Renkuosi gyvybę organizatorių

1992 metais Lietuvoje buvo atlikta maždaug apie 25 tūkstančiai abortų. Tiek kūdikių neteko teisės gyventi. Šiandien noriu padėkoti savo mamai, kad leido man ateiti į šį pasaulį. Kad pasirinko gyvybę.

Galiu tik įsivaizduoti, kokia audra kilo tada mano mamos galvoje – vienam sūnui dveji, o kitam vos pusę metukų. Jauna šeima, iš paskutiniųjų besistengianti prasigyventi. Mama, tikiu, svajojo grįžti tęsti medicinos sesers darbo – juk taip jį mylėjo, o ir sekėsi puikiai. Tačiau į pasaulį pasibeldė trečias vaikas – aš. Pamenu, mama pasakojo, kad gydytojos baisėjosi, vadino mano tėvus kvailais, neatsakingais žmonėmis: „Kaip jūs žadate išmaitinti tris vaikus?! Ar bent pagalvojote apie tai?“

Ačiū mamai, kad ji nemanė, jog esu tik jos kūno dalis, kurios gali atsisakyti, nes galbūt trukdysiu jai siekti karjeros. Ačiū, kad nelaikė manęs būsima gyvenimo našta ir trukdžiu. Ačiū, kad įsileido mane į savo gyvenimą. Šiandien galvoju, kad gyvybė - didžiausia dovana, kurią man mama galėjo padovanoti.

Mano širdutė savu ritmu plakė jau tada, kai man buvo vos keturios savaitės. Sunku suvokti, bet po šešių savaičių gyvenimo mamos įsčiose, nors buvau vos 6 mm dydžio, jau ryškėjo mano veido dalys. Po aštuonių savaičių mano kūnelis turėjo visų pagrindinių organų sistemų pagrindą ir nuo vienos ląstelės užaugo iki beveik vieno milijardo ląstelių! Šiuo metu mano mama vis dar galėjo manęs atsisakyti ir nebūtų pažeidusi jokio įstatymo...

Daugiau nei pusė moterų pasirenka abortą ne savo valia, jaučia artimųjų spaudimą. Žinau, kad pasaulį išvydau ne tik todėl, kad mama taip nusprendė. Noriu padėkoti ir tėčiui. Nes jis buvo šalia jos, leido jai jaustis mylima ir saugia. Tikiu, kad apkabindavo ir kartodavo, jog padės ir bus šalia. Žinau, kad tėtis dirbdavo nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro tam, kad galėtų pasirūpinti didėjančia šeima. Ačiū mamai ir tėčiui, kad jie buvo kartu, stiprino ir drąsino vienas kitą. Ačiū, kad jie pasirinko gyvybę – mano ir keturių brolių.

2014 metais autoįvykiuose žuvo 325 žmonės, nusižudė – 930. 5231 širdučių nustojo plakti ten, kur ir pradėjo - savo mamos įsčiose. 5231 kūdikis, kuris galėjo tapti mokytoju, mano draugu, įkvepiančiu sėkmingu, sąžiningu verslininku, gydytoju ar gaisrininku, gelbstinčiu kitų gyvybes, sesele, pradžiuginančia dieną vienišam seneliui ar už poros mėnesių nuo vėžio mirsiančiai mergaitei, o gal net ir puikiu Lietuvos prezidentu. 5231 širdis nustojo plakti.

Manau, kad abortas yra šių dienų moters teisių problema. Kiekviena moteris turi žinoti, jog yra verta daugiau nei aborto ir kad yra kitas pasirinkimas. Net 42 procentus visų mirčių per metus sudaro abortai. Ir net jei valstybės įstatymas tai leidžia, nereiškia, jog tai teisinga. Mes galime tai pakeisti. Rinkimės gyvybę.

Šiandien 19 valandą aš eisiu prie Vilniaus rotušės ir stabtelėjusi uždegsiu žvakelę už tuos kūdikius, kurie galėjo gimti, bet negimė. Šiandien tariu ačiū visoms moterims, kurios pasirinko gyvybę, ir visiems vyrams, kurie myli moteris, o ne tik jų kūną. Ačiū mamai ir tėčiui, kad suteikė man galimybę tapti mylima dukra, sese, pussesere, drauge ir tokia, kokia tapsiu ateityje. Ačiū, kad esu.

Šiandien 19 val. visoje Lietuvoje sužibs tūkstančiai žvakučių. Ateik uždegti meilės ugnelę ir tu.

Nuotrauka akcijos Renkuosi gyvybę organizatorių

Daugiau informacijos: www.gyvybe.lt