Kelyje iš Tiberijo į Tabhą

Kelias vinguriuoja palei Galilėjos jūrą, dar vadinamą Tiberijo ežeru. Sako, dviračiu jį visą galima nesunkiai per dieną apvažiuoti, tačiau dera daugel kartų sustoti parymoti. Tabha yra viena tokių rymojimo vietų. Man vėjas – priešpriešinis; dešimt su trupučiu kilometrų įveikiu per gėdingai ilgą valandą su puse. O ežero bangos blaškosi į krantą, vėjui stabdant dviratį ir erzinant valią.

Duonos ir žuvies Padauginimo bažnyčia

 

Kiek daugiau nei dešimt kilometrų į šiaurę nuo Tiberijo miesto yra nedidukė benediktinų vienuoliams patikėta Duonos ir žuvies Padauginimo bažnyčia. Ji žymi Evangelijoje pagal Matą pasakojamą istoriją: Erodui nukirtus įkalintam Jonui Krikštytojui galvą, tai išgirdęs Jėzus „nuplaukė į dykvietę, į vienumą. Minios sužinojo ir iš miestų pėsčiomis nusekė paskui“ (Mt 14:13). Išlipęs į krantą, Jėzus pagydė jų ligonius, tačiau miniai nesiskirstant – vien vyrų esą būta penki tūkstančiai, moterų ir vaikų skaičius nenurodytas – prisireikė juos pamaitinti. Jėzus visą minią pamaitinęs iš dviejų žuvų bei penkių kepaliukų duonos – tiek tuo metu su savimi teturėję jo mokiniai. O maisto pasisotinus dar ir likę. Kas žino, gal jis atitekęs povams ir gyvatėms..

Vasarą Tabhos Padauginimo bažnyčia buvo padegta, gaisras suniokojo stogus ir benediktinų vienuolyną. Lankytojams tos vietos šiuo metu užtvertos, ant laikinos sienelės kabo nusikaltimo padarinius. Sulaikyti du padegėjai izraeliečiai

Penkių tūkstančių pamaitinimo bažnyčia pirmąkart šioje vietoje pastatyta maždaug 350 metais; ji buvusi visai nedidukė – vos 15.5x9.5 metro. Vėliau praplėsta, o dabartinė statyta praėjusio amžiaus pabaigoje, 1982 metais, pagarbiai inkorporuojant prieš mus gyvenusiųjų kūrybinį triūsą. Spalvingos bizantinės mozaikos (joms daugiau nei pusantro tūkstančio metų!) vaizduoja vietinę florą ir fauną – nuo žąsų ir gulbių iki gyvačių, lotusų ir povų. Ir niekas čia nesikartoja, kiekvienas augalas ir gyvūnas – unikalus; kartu jie sudaro gyvybingą akmeninę visumą. Pačiai žymiausiai – ne dydžiu, o simbolika – mozaikai palikta tradicinė altoriaus vieta: dvi žuvytės, supančios duonos kepalų kupiną kubilą, mena Padauginimo stebuklą. Po altoriumi šalia mozaikos stūkso akmuo, ant kurio, pasak tradicijos, Jėzus palaiminęs tuos du žuveliokus ir duonos kepalus.

Gaisro padariniai praėjus keliems mėnesiams po padegimo.

Tabha rymo Palaiminimų kalno papėdėje; ant jojo sakytas Kalno pamokslas (Mt 5:1): „Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti.Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė.“ Visai šalia yra Šv. Petro Pirmumo bažnyčia, 1934-uosius menantis juodo bazalto pastatas; čia, tikima, prisikėlęs Kristus trečią kartą pasirodė savo mokiniams ir čia, tikima, Petras pripažintas apaštalų viršiausiuoju. Čia, pasak Evangelijų, Jėzus ėjo vandeniu: „Tuo tarpu valtis jau toli toli nuplaukė nuo kranto, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas. Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi“ (Mt 14:24–25).

Padauginimo bažnyčia žavi Bizantijos laikų (konkrečiai – maždaug IV a.) akmeninėmis grindis puošiančiomis mozaikomis

Tabha, romi vietovė šiaurinėje Tiberijo ežero pakrantėje, buvo nuo seno žvejų mėgstama. Čia tekantys šilto vandens šaltinėliai pritraukdavo žuvų iš viso ežero. Pamokslauti iš palengva plūduriuojančios valties Jėzui čia būtų buvę labai patogu. Tabha yra arabiška versija graikiško šios vietovės pavadinimo – Heptagenonas, arba Septyni šaltiniai. Iki 1944 čia buvusiame kaimelyje gyveno maždaug 300 arabų musulmonų bei pora dešimčių krikščionių.

Mozaikose gausu Galilėjos faunos ir floros

Šių metų birželį Padauginimo bažnyčią apėmė liepsnos. Sudegė stogas, sunaikinta didžioji dalis benediktinų vienuolyno. Bažnyčios mozaikų ugnis neprisivijo, nenukentėjo ir kitas šalia esantis pastatas, kuriame gyvena seneliai ir į pensiją išėję kunigai. Po mėnesio suimti įtariamieji, du izraeliečiai vandalai. Šiandien Padauginimo bažnyčioje neapykanta motyvuotą padegimą mena tos nakties nuotraukos, kuriose – apdegęs Šventasis Raštas, pajuodusios sienos, užgaulūs hebrajiški užrašai ant bažnyčios sienų.

Gyvūnų bei augalų motyvai mozaikose nesikartoja, jie visi unikalūs

Iš Tabhos keliukas dar kilometrą ar du vingiuoja Kafernaumo link. Vėjas kaip ryte ir kaip kadaise vis dar priešpriešinis.

Padauginimo bažnyčios altorius, po kuriuo – akmuo, ant kurio Jėzus laiminęs žuvis bei duoną, ir garsioji mozaika
Šviesų žaismas
Bažnyčios salėje

UŽRAŠAI IŠ GALILĖJOS: KANA IR ŠEŠI AKMENINIAI INDAI VYNO