Tiberijas pasiklydo, ar ežeras jis, ar jūra.

Maždaug 20 kilometrų ilgio ir 13 kilometrų pločio vandens telkinys tyvuliuoja apie 200 metrų žemiau jūros lygio, tai jam leidžia vadintis žemiausiai pasaulyje esančiu gėlo vandens telkiniu. Tik kas jis?

Galilėjos jūra. Balsvas plotas vakaruose – Tiberijo miestas; žalsvi regionai šiaurėje – Tabha ir Kafernaumas. Nuotrauka: NASA Žemės observatorija (NASA Earth Observatory)

Tiberijo ežeras, Buhairet Tabaryja(arab. بحيرة طبريا), sako arabai. Vakariniame jo krante įsikūręs Tiberijo miestas kadaise buvo apsnūdęs žvejų kaimelis, o dar daugiau mėnulių prieš tai – Romos imperatoriaus Herodo sūnaus buveinė Galilėjoje, pavadinta kito imperatoriaus Tiberijo garbei. Šiandien jis – kaip mūsiškė Palanga: prie pat pakrantės sustatyti milžinai viešbučiai, laiveliai ir kitos vandens pramogos, rudenį apytuščiai restoranai, kurorte skambančios rusų poilsiautojų šnekos ir palei krantinę nutiesta promenada, kur galima nusipirkti ledų.

Galilėjos jūra (angl. Sea of Galilee) – dažniausiai žemėlapiuose mano sutiktas pavadinimas. 2003 metais jos dugne aptikta milžiniška akmeninė kūgio formos struktūra– sako, dešimties metrų aukščio, maždaug 70 metrų skersmens ir sverianti per 60 tūkst. tonų. Tiesa, naujiena plačiau paskleista tik 2013 metų pavasarį. Archeologai kol kas negali tiksliai paaiškinti, kas tai per statinys. Aišku tiek, kad statytas žmogaus prieš bent keturis tūkstančius metų. Spėjama, kad stovėjo ant žemės, tačiau pakilus vandens lygiui Galilėjos jūroje buvo panardintas.

Kinereto ežeras, Jam Kineret (hebr. יָם כִּנְרֶת), sako žydai. Kineretas yra senovės žydų arfa arba lyra – muzikinis instrumentas, panašus į ežerą savo forma. Tačiau į šiaurę nuo Tiberijo miesto būta biblinio Kinereto miesto strateginėje kelio iš rytų į vakarus vietovėje. Kas kam paskolino savo vardą – ežeras miestui ar miestas ežerui – šiandien jau nebežinome. Galbūt visa tai visgi tos lyros darbas.

Genezareto ežeras, rašoma Biblijoje. Genezaretas – lyguma tarp Kafernaumo ir Magdalos. Ši buvusi Marijos Magdalietės gimtasis kaimas, lankytina vieta iš Tiberijo važiuojant Tabhos ir Kafernaumo link. Genezaretas gali būti iškraipyta Kinereto/Chinereto versija.

Tiberiados ežeras – kartais aptinkama šaltiniuose lietuvių kalba.

Tiberijo jūra, kartais sakoma. Arba tiesiog Jūra. Arba Galilėjos ežeras. Arba Cheneretas. Geografiškai jis vienas, kaip matyti iš NASA nuotraukų, tačiau visais kitais lygmenimis jo gali būti daug. Įsitikinti pačiam galima apvažiavus dviračiu. Įvairiais matavimais – priklausomai nuo pasirinkto kelio/keliuko/purvatakio – įveiksi 53–65 kilometrus. Dviračius parai ar kelioms valandoms nuomoja dauguma viešbučių Tiberijo mieste; ne sezono metu, gerai sušnekėjus su nuobodžiaujančiu nuomos vadybininku, galima suderėti už 50 šekelių (12 eurų). Šalmas įskaičiuotas į kainą, ir jį dėvėti privaloma. Ypač žinant, kad nemenką dalį atstumų teks kelius dalintis su automobiliais; planai nutiesti dviračių takus ištisai visą ežero pakrantę dar iki galo neįvykdyti. Tačiau vairuotojai čia ne ereliai ir dviratininkus gerbia; sunkvežimiai dar iš galo ir papypsi įspėdami, kad entuziazmo pagautas neišvažiuotum labiau į kairę ir jiems tiesiai po ratais.

Iš Tiberijo miesto – į šiaurę. Palei Magdalos (Migdal) kaimą, kur gimė Marija Magdalietė; Ginozaro kibucą, kurio muziejuje demonstruojama Jėzaus laikų žvejų valtis; Palaiminimų kalną, ant kurio sakytas Kalno pamokslas; Tel Kineretą – Biblinį Cheneretą, apgyvendintą ankstyvojo paleolito laikotarpiu (150–180 tūkst. m. pr. m. e.); Tabhą su jos Duonos ir žuvies padauginimo bažnyčia; Šv. Petro pirmumo bažnyčią, kurioje Petras pripažintas apaštalų švenčiausiuoju; tiesiai į Kafernaumą, kur Jėzus sinagogoje mokė; šiose vietovėse jis ėjo vandeniu.

Ežero šiaurėje į jį įteka Jordano upė, kelią į pietus vėliau tęsianti Negyvosios jūros link. Palei gamtos rezervus ir lagūnas; palei Kursi nacionalinį parką (arab. kėdė) su Bizantijos laikų (V a.) vienuolyno ir bazilikos liekanomis, kur, pagal krikščionių tradiciją, Jėzus išgydė apsėstąjį, jo demonus paversdamas kiaulėmis, kurios vėliau ežere nuskendo (Mk 5:1–20); palei Susitą (dar žinomą kaip Hipos), ant aukštos kalvos buvusį miestą, Romos imperijos laikais Golano aukštumose patį svarbiausią; palei ežero pietryčiuose esančius paplūdimius; iki pietuose įsikūrusio Jardenito (pagal vieną versiją, čia, Jordano upėje, Jonas Krikštytojas apkrikštijo Jėzų; kiti šaltiniai krikšto vietą nurodo piečiau, prie pat Negyvosios jūros) ir, kylant atgal į šiaurę Tiberijo link, jo karštųjų natūralių vonių ir dviračio belaukiančio nuobodžiaujančio nuomos vadybininko.

O iki Tiberijo ežero galima ateiti pėsčiomis. „Jėzaus kelias“ yra maždaug 60 km ilgio krikščionybės istorijoje svarbias Galilėjos vietas (Kaną, Tabhą, Ziporį) aplankantis kelias Nazaretas–Kafernaumas, vidutiniškai įveikiamas per tris–penkias dienas. Visas žygio kelias gerai sužymėtas, be to, piligrimai ir kiti vaikščiotojai gali prieš kelionę įsigyti knygą-gidą arba iš interneto svetainės atsispausdinti žemėlapius. Tai – istorinio mokymosi ir sielos valymosi kelias, atvedantis prie pavadinimuose pasiklydusios jūros-ežero. O vanduo teliūskuoja, ir jam nė motais, kaip mes jį vadiname.