Šeimoms Pilio, jaunimui - Arachova, pensininkams ir mėgstantiems ramybę – Zagorochoriatik vyrams - Athos kalnas. Indrės Jonušytės nuotr.

Graikija – viena iš tų šalių, kurios pagal savo gyvenimo tempą, būdą ir oro sąlygas, atrodytų, ne visiškai priklauso didžiajai Europai. Tiesa, čia gyvenantys Vidurio, Šiaurės, Rytų europiečiai laikui bėgant pripranta prie jiems keistoko gyvenimo ritmo, prie turistų antplūdžių ir atoslūgių, prie beprotiškų karščių ir vėjų, prie dažno žemės drebėjimo, prie patiekalų gausos ant kasdienio stalo ir graikų atvirumo bei smalsumo, kuris neretą priverčia susigėsti ir suvokti, jog kažkada kitur jų taip saugotos asmeninės erdvės ir asmeninio gyvenimo ribos šiame žemės kampelyje seniai nusitrynė.

Kartais apima jausmas, kad atėjus žiemai Graikija staiga pasitraukia iš geografinio žemėlapio, o gal susitraukia ir tampa vien tik Atėnais. Tačiau būtent žiemą Graikija tampa savimi, būtent žiemą ji autentiška, nuoširdi, rami ir svetinga saviems.

Atlėgus vasaros karščiams, suskaičiavus turizmo, žemės ūkio atneštus pelnus ir nuostolius, graikai nurimsta, išnyksta privalomos reklaminės šypsenos, verslininkams ir sezoniniams darbuotojams būtinas apsimestinis mandagumas. Galbūt šiokios tokios kaltės, o gal ilgesio vedami graikai atsigręžia į savo šalį ir pažvelgia į ją meilės pilnomis akimis. Vasaros turizmo laikotarpiui pasibaigus tūkstančiai pasakiško grožio vietovių sulaukia poilsio išsiilgusių savų turistų ir poilsiautojų.

Tiesa, žiemos turizmas Graikijoje dažniausiai apsiriboja savaitgaliais, kai vaizdingos vietovės netoli Atėnų ar Salonikų sulaukia didžiausio vietinių keliautojų antplūdžio. Tačiau ir per keletą dienų čia galima daug pamatyti, prisiminti ir patirti.

Arachova, nedidelis slidinėjimo kurortas, apie valandą kelio nuo Atėnų, yra žinomas absoliučiai visiems sostinės gyventojams. Retas jų nėra aplankęs Parnaso papėdėje įsikūrusio modernaus, o kartu seno slidinėjimo kurorto, kuris jau kelis dešimtmečius privilioja ne tik šio sporto mėgėjus, bet ir graikų įžymybes. Arachova – tai vieta, kurioje gausu ne tik sniego, bet ir naktinių klubų, gurmaniškų restoranų, jaukių viešbutukų.

Tačiau Graikija nebūtų Graikija, jeigu šalia restoranėlių su kailiniais kilimais ir traškančiais židiniais nebūtų turistinių atrakcijų. Po lėkštės ant iešmo kepto šerno, litro ar dviejų gero vyno su visa kompanija galima patraukti jūros link ir aplankyti šiandien mieguistą, bet kažkada buvusį vieną iš didžiausių Graikijos uostų, Galaxidi miestelį. Pakeliui būtina sustoti pasaulio centru laikytuose Delfuose, aplankyti Atėnės ir Apolono šventyklas.

Ieškantiems ramesnės vietos praleisti savaitgalį su šeima, arba tiems, kieno kelionės prasideda arčiau Salonikų, šiaurės Graikijoje neverta praleisti progos aplankyti Peliono kalną. Pelionas – kentaurų žemė – dievų vestuvių ir iškilmių vieta žiemos savaitgaliais sutraukia šimtus ir tūkstančius lankytojų. 24 autentiški kaimeliai tarsi grybai apaugę kalno šlaitus, apsupti alyvmedžių ir apelsinmedžių, krioklių ir kaskadų traukia ne tik ištroškusius romantikos, bet ir mėgstančius ilgus pasivaikščiojimus gamtoje bei slidininkus.

Vos keli kilometrai nuo Volos miesto ir apie valandą kelio nuo Salonikų ši atostogų vieta, kaip ir Arachova, viena iš populiariausių tarp graikų. Ne tik naminiai grybų, mėsos pyragai ar pasijodinėjimai arkliais, bet ir jaukūs, kažkada turtingiems pirkliams priklausę namai, virtę jaukiais viešbutukais gali paversti žiemos savaitgalį magišku ir kaskart itin laukiamu.

Šimtai mitais apipintų, kupinų mistikos Graikijos žemyno ir jos salų kaimų ir kaimelių žiemą traukia poilsio, pažinimo ir pramogų ištroškusius graikus. Šeši „ore kabantys“ Meteoros vienuolynai; Bizantijos laike susitingęs Atono kalnas ir vienuolynas, į kurį vis dar neįleidžiamos moterys, ir vienintelės moteriškos lyties atstovės yra katės; Zagorochoria kaimeliai su savo juodo akmens namais ir akmeniniais takeliais, vedančiais prie trijų ežerų, kuriuose kažkada gyveno drakonai; pačioje piečiausioje Graikijos žemyno dalyje esanti Hado – mirties dievo ola ir Poseidono šventykla...

Niekaip nesibaigiantys sudėtingi ekonominės ir politinės krizės laikai toli gražu ne visiems graikams leidžia patirti stebuklingos žiemos malonumų. Bet tiems, kurie dar šiek tiek išgali, keliauti toli, ieškoti egzotiškų kraštų ir pasaulio stebuklų nereikia. Viską jie turi savo pačių namuose.