Nuostabi šio sekmadienio Evangelija kalbanti apie gailestingąjį tėvą. Kartais vadiname ją „Sūnaus palaidūno“ istorija, tačiau aš norėčiau ją pavadinti „Atsivertusio sūnaus“ evangelija. Joje matome begalinę Dievo meilę išlietą žmonijai.

Mes dažnai gyvename taip, tarsi kažkokie veiksmai ar darbai galėtų būti mūsų ramybės garantija. Turime suvokti, kad ramybė ateina tik iš Viešpaties Jėzaus. Jis apsireiškia kaip tas, kuris be galo myli žmogų. Apsireiškia kaip begalinės Dievo meilės ir gailestingumo išraiška pasaulyje.

Šiandienos pasakojime skurdo prispaustas jaunesnysis sūnus galvoja, kad Tėvas neatleis jam, kad jis perdaug nusidėjo, mąsto, ką galėtų jam pasakyti, pasiruošęs prašytis būti samdiniu.

O juk Tėvas priešingai – nori, kad mes jaustumėmės esą sūnūs. Kad suvoktume, jog esame jo vaikai, jo mylimi vaikai, nesvarbu, kas esame.

Homilijos autorius – Vilniaus Bernardinų parapijos klebonas.

Bernardinai.TV