„Nei Britų Imperija, nei Vokietija nerizikuos savo ateitimi dėl valstybės, kurios nebėra“. Antro pasaulinio karo aušra, kelios dienos po Ribentropo-Molotovo pakto pasirašymo. Britai siunčia pasiuntinį į Berlyną, išdėstyti savo poziciją ir dėl Britanijos veiksmų, tiksliau – neveikimo, Vokietijai puolant Lenkiją. Vokietijos nacių užsienio politikos galva, vėliau Rytų teritorijų ministras Alfredas Rosenbergas susitinka su britų pasiuntiniu Sylvestru Viljamu Roppu. Tai tas pats Roppas, kurį dabartiniai tyrinėtojai apibūdina kaip dvigubą agentą, Antrojo pasaulinio karo metu gavusį finansavimą ir iš Britanijos, ir iš nacistinės Vokietijos. Tai tas pats Roppas, kurio šaknys veda ne kur kitur o į šiaurės Lietuvą. Visas vardas Sylvester William Gotthard von der Ropp (1886–1973). Gimęs ir augęs Lietuvoje, mokęsis Vokietijoje, finansinį nepriteklių patyręs aristokratas pasirinko dvigubo agento veiklą ir vieną lemtingą dieną Rosenbergui pranešė, kad Britų Imperija nesiims rizikuoti savo ateitimi dėl Lenkijos, kurios po Ribentropo-Molotovo pakto tiesiog nebeliko. Čia reikėtų pridurti, po šio Pakto pasirašymo nebeliko ir Lietuvos, Roppas atsidūrė kitoje barikadų pusėje. Ši paslaptinga persona daugiau žinoma tiems, kas domisi Antrojo pasaulinio karo istorija, o šiame straispnyje noriu papasakoti Sylvestro Viljamo ir jo šeimos ryšius su Lietuva.

Baronai Roppai – sena Baltijos vokiečių giminė, Kalavijuočių ordino riterio palikuonys. Pirkdami, paveldėdami, vesdami baronai Roppai Lietuvoje sukaupė nemažų turtų. Daugiausia šito turto likučių mus pasiekia dvarų pavidalu. Neabejotinai vienas iš didžiausių Lietuvos dvarų, skaičiuojant dvaro sodybos pastatus ir dvaro sodybos hektarus, Pakruojo dvaras, nuo XVIII amžiaus priklausė Roppams. Šiandien noriu pakviesti į Roppų Raudonpamūšės ir Daudžgirių dvarus.

Raudonpamūšės dvaro pastatų likučiai išlikę iki mūsų dienų. Remiantis Lietuvos dvarų duomenų baze, Raudonpamūšėje dar galima rasti kumetyno ir svirno pastatus bei parko fragmentų. Roth Pomusch – toks dabartinės Raudonpamušės vardas senuosiuose įrašuose. Šio straipsnio herojaus Sylvestro Viljamo giminės šaka veda į Raudonpamūšę. 1767 metais Raudonpamušėje gimė William Theodor Detrich Baron von der Ropp. Su Eva Gotliebe von Goes 1802 metais jis susilaukė sūnaus, vardu Alexander Adolf Ferdinand Carl Baron von der Ropp. Aleksandras buvo mūsų herojaus, agento Sylvestro Viljamo senelis. Gal šios šeimos linija taip ir būtų susijusi su Raudonpamūše, jei ne puikiai susiklostęs lošimas ir išloštas dvaras. Galimas daiktas, vienos iš įprastinių viešnagių metu Bistromų dvare, Daudžgiriuose, susirinko apylinkų dvarininkai paviešėti, pasikalbėti, pailsėti. Šios viešnagės metu Aleksandras Bistromas Daudžgirius pralošė Aleksandrui Roppui. Tikslią lošimo datą pasakyti sunku, 1829 metais įrašuose minimas Bistromams priklausantis Daužgirių dvaras, o jau 1845 metų įraše Daudžgirių savininkai yra Roppai. Šio straipsnio herojaus tėvas William Edmund Carl Reinhold Alexander Baron von der Ropp 1835 metais gimė Raudonpamūšėje, mirė 1902 metais Daudžgiriuose nuo širdies smūgio. Vadinasi, Viljamas Edmundas jau gyveno tėvo išloštuose Daudžgiriuose. Viljamas Edmundas buvo profesionalus karo inžinierius, mokėsi ir tarnavo Rusijoje. Vienoje iš tarnybos vietų, Kryme, jis sutiko totorių kilmės stačiatikę, rusų aristokratę Lydia Gurieff, Viljamas ir Lydia turėjo 11 vaikų. Sylvestras Viljamas buvo paskutinis vaikas šeimoje.

Gimęs ir augęs Lietuvoje, studijoms Sylvestras Viljamas pasirinko Dresdeną. Būdamas 24 metų 1910-aisiais jau po studijų, išvyko į Didžiąją Britaniją, o nuo 1915 metų tapo jos piliečiu. 1915 metų vasario 2 dienos numeryje London Gazette skelbė prisiekusių ir pilietybę gavusių atvykėlių sąrašus. Tarp jų ir Sylvestras Viljamas. Nurodoma, kad atvyko iš Rusijos, profesija – elektros inžinierius, gyvena Londone, Kensingtone. Jau gyvendamas Didžiojoje Britanijoje, 1913 metais Sylvestras Viljamas vedė Ruth Fisher. Su ja susilaukė sūnaus ir dukters. Vaikai motinos neteko 1918 metais, po gripo pandemijos. Našlys su dviem vaikais vertėsi sunkiai. Sūnų Robertą Sylvestrą (1913–1987) atidavė mokytis į privačią parengiamąją mokyklą pensioną, o atostogų metu Robertas Sylvestras apsistodavo pas gimines iš motinos pusės. Tačiau, negalėdamas skirti pakankamai pinigų, Sylvestras Viljamas sūnaus į mokyklą pensioną nebeleido. Apie 1925 metus jau antrą kartą vedęs Sylvestras Viljamas su šeima grįžo į Lietuvą. Sunku pasakyti, kuriame iš šeimos dvarų grįžęs baronas apsistojo. Nes nuo XIX amžiaus pabaigos mūsų herojaus tėvas William Edmund Carl Reinhold Alexander Baron von der Ropp šeimininkavo 3 dvarų rezidencijoje. Tai jau minėti kadaise išlošti Daudžgiriai, Ąžuolpamūšės ir Gulbinų dvaras. Svarbu pažymėti ir tai, kad po 1922 metais Lietuvoje įvykusios Žemės reformos dvarų žemė buvo nusavinta. Panašus likimas ištiko ir Roppų Daudžgirius. Dvaro žemė nusavinta, dvaras sunyko, o nuo 1927 ši vietove pavadinta Pagirių kaimu. Tiek Sylvestro Viljamo, tiek jo sūnaus Roberto Sylvestro apsistojimas Lietuvoje neužtruko. Sylvestras Viljamas su žmona netrukus išvyko į Berlyną, tapo aviacijos kompanijos darbuotoju. Sūnų Robertą jis paliko Lietuvoje, sename šeimos dvare berniukas augo apsuptas kaimo ramybės ir valstietiškų papročių. Tačiau neilgai trukus, tėvo sprendimu, Robertas Sylvestras išvyko Australiją. Štai kaip internetiniame šaltinyje Early Lithuanians in Australia. Migrant stories before 1947 apibūdinama Roberto Sylvestro kelionė „Nuskurdęs Lietuvos didikas išsiunčia sūnų į Australiją.“ Tėvo sprendimu, sūnus dalyvavo kampanijoje, kurios metu Didžiosios Britanijos ir Australijos jaunimas emigruodavo atitinkamai į Didžiąją Britaniją arba Australiją, kur gyvendavo ir dirbdavo globėjų šeimoje. Robertas Sylvestras buvo apgyvendintas fermerių šeimoje, pietų Australijoje, tačiau ši viešnagė pasibaigė gan greitai. Roberto Sylvestro globėjų fermerių šeima bankrutavo, Robertui Sylvestrui vėl teko rinktis daiktus ir grįžti į gimtąją Didžiąją Britaniją. Jį globoti ir į mokslus leisti apsiėmė giminės iš motinos pusės. Tėvo vežiotas iš Dižiosios Britanijos į Lietuvą, iš Lietuvos į Australiją, iš Australijos atgal į Didžiąją Britaniją, galų gale giminėms iš motinos pusės perėmus berniuko globą, Robertas Sylvestras gavo tinkamą išsilavinimą, baigė biochemijos mokslus ir išvyko dirbti į JAV.

Tad štai tokia, trumpai papasakota vienos šeimos istorija. Visi šios istorijos herojai labiau žinomi už Lietuvos ribų, visi išsilavinimą įgijo ne Lietuvoje. Vienas iš jų Viljamas Sylvestras asmeniškai pažinojo Hitlerį ir, kaip teigia šaltiniai, buvo jo pasitikėjimą įgavęs agentas. Giminė plati ir turtinga savo istorija, apie kurią pasakoti būtų galima ilgai.