Artūras Uščinas ir Viktorija Grumblytė

Artūras Uščinas – skuodiškis, Vilniaus universiteto Filosofijos bakalauro ketvirtakursis, o Viktorija, kuri kilusi iš Visagino, šiuo metu studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete, Kūrybinių industrijų programos trečiame kurse. Susipažino jiedu pavasarį viename seminare, kuriame įvairių įmonių atstovai ir jauni specialistai, studentai bendravo įdomiomis temomis ir vieni su kitais dalijosi mintimis, kokie žmonės, kuo užsiimantys ir kokių talentų turintys šiuo metu yra reikalingi, ir pabendravę suprato, kad judviejų galvose sukasi panašios idėjos, tad nusprendė imtis veiklos ir įkūrė „Eudaimond“.

Šie du jaunuoliai užsiima įvairiomis su asmeniniu augimu susijusiomis iniciatyvomis. Su Viktorija ir Artūru kalbamės apie gimusią idėją, veiklą, apie tai, į kokią kelionę kviečia jaunimą, apie žmones, kurie juos įkvepia ir apie tai, kaip tapti sėkmingu žmogumi.

„Eudaimond“ – neįprastas ir įdomus pavadinimas. Kas už jo slepiasi?

Artūras: Eudaimonia graikiškai reiškia laimė. Deja, toks pavadinimas jau buvo užimtas, bet nenorėdami atsisakyti šio prasminio krūvio, ieškojome kitokių alternatyvų. Tada svarstėme apie Eudiamond vardą. Egzistuoja klišė, kad žmogus yra nenušlifuotas deimantas, todėl šis derinys laimė + deimantas atrodė nebloga prasminė kombinacija, bet šis pavadinimas taip pat buvo užimtas. Galų gale sukeitėme „i“ ir „a“, ir gavome galutinį vardą Eudaimond, kuriuo dabar ir vadinamės.

Kalbant apie projekto idėją, Eudaimond būtų galima pavadinti dar vienu saviugdos projektu. Tik ką mes norime pasakyti tardami žodį „saviugda“? Greičiausiai kiekvienas turime skirtingą įsivaizdavimą. Saviugda yra per daug abstrakti sąvoka. Tuo tarpu mes kalbame apie žmogiškąjį augimą ir potencialo aktualizavimą.

Viktorija: Tobulėjimą, tiksliau – augimą, mes įsivaizduojame kaip tęstinį procesą. Kai kas nors pasiseka, žmonės dažnai galvoja: „Tikslą pasiekiau, dabar galiu ramiai toliau gyventi ir atsipūsti.“ O realybė tokia, kad kasdien reikia save kurti iš naujo ir nuolat mokytis. Kitaip gyvenimas neteks ugnelės. Augimas neturi gąsdinti. Juk tai galimybė savo gyvenimą paversti įdomiu! Tokią žinutę ir norėtume perduoti.

Artūras: Viktorija labai gera pasakė – tai yra tęstinis ir nenutrūkstantis procesas. Augimas turi būti gyvenimo būdas. Tik tokiu būdu galima pasiekti tai, ką Aristotelis vadino eudaimonia.

Kaip jums kilo ši idėja?

Artūras Uščinas

Artūras: Man asmeniškai idėja kilo bendraujant su mokiniais. Pastarieji nerimavo, kad nežino, ką nori veikti, kuo užsiimti po mokyklos. Kiti skundėsi mokytojų ir tėvų patiriamu spaudimu, svetimų idealų brukimu. Tuomet kilo idėja, kad būtų šaunu sukurti projektą, kuris įgyvendintų seną Immanuelio Kanto pasakymą: „Turėk drąsos naudotis savo protu.“

Viktorija Grumblytė

Viktorija: Labai keista atsakinėti į šį klausimą, kadangi saviugda jau senokai yra tapusi mano gyvenimo dalimi. Jei neklystu, pradėjau ja domėtis trylikos metų. Iš pradžių tai buvo visai nesuvokiama, bet užkabindavo kažką viduje ir sužinojusi ką nors naujo, apimta entuziazmo, dalindavausi su draugais. Perduoti tą manyje užsižiebusią ugnelę kitiems buvo tikras džiaugsmas. Pamačiusi, kad dėl to, ką pasakiau, kažkas apsidžiaugė ar ėmėsi veiksmų, supratau, jog noriu tai daryti visą gyvenimą. Žinoma, atrodė, kad prireiks begalės laiko, kol sugebėsiu prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta mano gyvenime, kol susidūrusi su sunkumais imsiu ieškoti pamokų, o ne pulsiu į paniką. Kol išmoksiu kasdien būti nuoširdžiai dėkinga už smulkmenas. Ką jau kalbėti apie pagalbą kitiems, kol pačiai jos labai reikia. Šiandien daugelis išvardytų dalykų yra natūralu ir padeda patirti džiaugsmą. Pati turiu dar daug kur augti, tačiau noriu tobulėti kartu su kitais. Jei jau dabar galiu kuo nors padėti, kam laukti?

Artūras: Mes nenorime būti tipine sėkmingo žmogaus lipdymo kalve. Vidinis augimas yra sudėtingas procesas. Gilei virsti ąžuolu prireikia labai daug metų. Panašiai ir žmogui – norint aktualizuoti savo potencialą, reikia sunkiai dirbti, užsiimti giliu ir nepaviršutinišku savęs apmąstymu pasaulyje.

Ką planuojate veikti? Ar organizuosite paskaitas, seminarus, užsiėmimus?

Artūras: Esame jau tikrai nemažai nuveikę. Turime labai daug nuotraukų su įkvepiančiomis citatomis. Kita iniciatyva – laida, kurios metu apie tikslų siekimą, motyvaciją, laimę kalbinsime žinomus visuomenei žmones. Šiandien jau esame pakalbinę Paulių Ambrazevičių bei Local T įkūrėjus Justą Vėžį ir Dovainį Sinkevičių. Pastebėję, kad daugiau žmonių taip pat norėtų užduoti klausimų mūsų kalbinamiesiems, ėmėme rengti ir atviras diskusijas, kuriose jau spėjo dalyvauti Ignas Bakėjus bei Gytautas Čilinskas.

Viktorija: Kalbant apie įkvepiančias citatas, svarbu paminėti, kad jos nėra tiesiog surinktos internete. Mes asmeniškai prašome žinomų žmonių pasidalinti mintimis apie sėkmę, apie tai, kas juos įkvepia siekti savo tikslų, o jie šaunuoliai mesteli be galo įkvepiančių citatų. Taip atsiranda galimybė atrasti sėkmės pėdsakų kitų žmonių gyvenime. Iš tų citatų, esu tikra, žmonės pasisemia motyvacijos ir užsispyrimo veikti, judėti pirmyn, nes prieš savo akis mato konkretų žmogų, kuriam pavyko tai padaryti.

Artūras: Man labiausiai įstrigo Jono Nainio pasisakymas, kuris parodo, koks sunkus sėkmės prisijaukinimo procesas.

Viktorija: Taip pat balandžio mėnesį rengiame iššūkių maratoną „Mr&MrsChallenge”. Kiekvienas dalyvis mėnesio pradžioje išsikels sau konkretų tikslą ir visą mėnesį su didžiule palaikymo komanda bei mokymais judėsime į priekį. Besibaigiant mėnesiui galėsime džiaugtis ne tik naujai suformuotais įpročiais, bet ir sukauptu energijos rezervu bei žiniomis, kurios atneš ilgalaikį pokytį į gyvenimą. Žodžiu, kartu pramušime savo galimybių lubas!

Donatas Pancerovas

Leiskite jus šiek tiek paprovokuoti. Esu tikra, kad atsiras žmonių, kurie sakys, jog tokių „gyvenimo mokytojų“ šiandien gausu ant kiekvieno kampo. Kas, jeigu nesulauksite visuomenės pasitikėjimo – juk esate dar labai jauni, besimokantys universitete – savaime žmonėms gali kilti klausimas: iš kur tiek patirties, kad jau norite ja dalintis su kitais?..

Artūras: Šiandien tokių dvasinių mokytojų tikrai labai daug, ir mes tokie nenorime būti. Mes netgi nenorime nieko mokyti. Yra dalykų, kurie padeda efektyviau siekti tikslų ir aktualizuoti savo potencialą, todėl jais norime pasidalinti su kitais. Apie jų efektyvumą/neefektyvumą, teisingumą/neteisingumą, paliekama spręsti patiems žmonėms.

Kokia yra jūsų tikslinė grupė?

Viktorija: Mūsų manymu, šiuo metu tai, ką darome, būtų įdomiausia ir vertingiausia jaunimui, bet jokiu būdu neatmetame ir kitų, kurie norėtų prisijungti. Juk augimas aktualus kiekvienam, kuris gyvena ar nori gyventi visavertį gyvenimą.

Artūras: Nors labiau orientuojamės į jaunimą, bet sulaukiame ir vyresnių žmonių susidomėjimo. Jiems ypač patiko „Baimės sprogdintuvas“, kurio metu su Viktorija stengėmės vienas kitą stumtelti iš komforto zonos.

Viktorija: Tikiuosi, kad laikui bėgant žmonės pamatys, jog mums sekasi vis geriau ir geriau susitvarkyti su netikėtomis situacijomis bei iššūkiais, kuriems niekada neturi laiko pasiruošti bei negali numatyti.

Ar savo veiklą planuojate tik Vilniuje?

Artūras: Ilgalaikėje perspektyvoje galvojame apie savo projektų sklaidą regioniniu mastu. Labai norisi daugiau pabendrauti ir su labiau nuo sostinės nutolusių miestelių moksleiviais.

Viktorija: Teko pastebėti, kad Lietuvos regionuose kartais trūksta veiklos jaunimui arba esama nusibosta. Todėl, manau, kad veikla kituose miestuose bus labai vertinga.

Koks žmogus jums atrodo sėkmingas?

Artūras: Man tai – drąsus žmogus, kuris nebijo sekti tuo, kas jam įdomu. Toks, kuris nebijo siekti savo užsibrėžtų tikslų, nebijantis sunkumų. Kuris drįsta išsirinkti savo idealus, o ne kažkieno primestus, nes jie galiausiai apriboja žmogų ir pradeda stabdyti. Tas, kuris visuomet gyvenime mato kažką pozityvaus, netgi tuomet, kai atrodo, kad viskas, nieko nesinori. Tas, kuris mato daug galimybių.

Viktorija: Man patinka Artūro pasakytas sėkmingo žmogaus apibrėžimas, bet išgirdus klausimą pirmiausia galvoje šmėsteli žodis laimingas. Juk to visi ir siekiame, ar ne? Sėkmingas žmogus man atrodo tas, kuris supranta, kas jis yra, bei vientisas – darbais ištikimas savo mintims ir žodžiams. Taip pat nebijantis išsiskirti, būti savimi. Labai pritarčiau minčiai apie drąsą, tačiau norėčiau šiek tiek praplėsti, jog drąsa nesikerta su kuklumu – savo vertybių žinojimas, buvimas savimi irgi yra drąsa.

Kokie žmonės jus įkvepia?

Artūras: Mane žavi Iljas Laurisas, kuris dalijasi su jaunimu savo patirtimi ir pasakoja, kas jam padėjo būti tokiam, koks yra šiandien. Taip pat Anthony Robbinsas, iš kurio išmokau tikrai labai daug vertingų dalykų. Tai du žmonės, kurių išsakytos mintys man dažniausiai ateina į galvą, tačiau autoritetai man yra ir kai kurie draugai, Seimo nariai, mano šeima, taip pat – popiežius Pranciškus.

Viktorija: Aš žaviuosi tikrai ne vienu žmogumi. Pradėjusi galvoti negalėčiau nustoti vardyti, tačiau paminėsiu labiau žinomus, kad ir skaitytojai galėtų suvokti, kodėl. Pirmiausia norisi įvardyti Artūro minėtą Anthony Robbinsą, nes būtent jį pamačiusi ir išgirdusi supratau, kad norėčiau gyvenime veikti kažką panašaus. Apie šį žmogų galėčiau pasakoti nesustodama, nes jis yra vienas mylimiausių mano mokytojų. Žavi taip pat ir Nelsonas Mandela – sugebėjimas bendrauti su žmonėmis, emocijų valdymas ir vidinė stiprybė yra tie dalykai, kurie įkvepia būti geresniu žmogumi.