Ketvirtadienį Jeruzalėje atidaryta pirmoji naujo krikščionybės istorijos muziejaus „Terra Sancta“ (Šventoji Žemė) dalis – Kryžiaus Keliui ir miesto istorijai skirta multimedijų ekspozicija. Tai – Šventosios Žemės Kustodijos (pranciškonų) projektas, unikalus Amžinajame mieste.

Giedrė Steikūnaitė. Jeruzalė

Akmeninėje salėje užgesus šviesoms, tamsoje prabyla moters balsas: „Aš esu Jeruzalė.“ Jis ir teatro sceną primenantys šviesos efektai veda lankytojų žvilgsnį tarp eksponatų, kol sustoja ties nuo lubų kabančiu senosios Jeruzalės žemėlapiu. Ant šio projektuojama vaizdo instaliacija pasakoja miesto istoriją nuo Jėzaus pasmerkimo mirčiai iki šių dienų Kryžiaus kelią einančių piligrimų. Ant akmeninių sienų skaitmeninę gyvybę kuria šviesos ir garso efektai, Jeruzalė keliauja du tūkstančius metų iki mūsų. Tai ne sausa informacija, kurios aptiksi brošiūrose; tai – pojūtis.

Multimedijų instaliacija trunka maždaug penkiolika minučių ir ją patirti galima aštuoniomis kalbomis. Ekspozicija įkurta Nuplakimo vienuolyne, kuris kiemelį dalijasi su Nuplakimo koplyčia; čia šiandienos piligrimai pradeda Kryžiaus Kelią. Tai – antroji stotis, kurioje Jėzus paima nešti kryžių. Muziejaus adresas: Via Dolorosa g., visai šalia Ecce Homo bažnyčios.

Kaip interviu Bernardinams.lt vasarį sakė projekto koordinatorė Manuela Pegoraro, ekspozicija yra „multimedijų kelionė atgal laiku, skirta papasakoti Kryžiaus Kelio atvykstantiems piligrimams apie Jėzaus laikų Jeruzalę: kodėl einame būtent šiuo keliu? Kur esame?“ Anot jos, šis projektas inovatyvesnis ir sudėtingesnis nei tradiciniai muziejai, nes jame derinama archeologija, emocijos, istorija, urbanistika ir malda: „Du tūkstančiai metų per ketvirtį valandos!“

Pasibaigus projekcijai ir vėl užsidegus šviesoms, klausiu šalia stovinčio Tėvo, kodėl Jeruzalė kalba moterišku balsu. Po pauzės jis atsako, jog „Jeruzalė“ visomis kalbomis yra moteriškos giminės daiktavardis. „Nes moteris yra gyvybė!“, – kunigą pataiso garbaus amžiaus lankytoja.

Kitas dvi „Terra Sancta“ muziejaus dalis – archeologinę ir istorinę – planuojama atidaryti kitais metais arba vėliausiai 2018 m.