Birželio mėnuo paženklintas gailestingosios Jėzaus Širdies. Nuostabu, kad pirmasis mėnesio sekmadienis skirtas Tėvo dienai. Jėzus tampa mums dangiškojo Tėvo Širdies ženklu, Tėvo meilės savo vaikams ženklu. Jame galime matyti tą tėviškumą, kuris išsilieja begaliniu gailestingumu. Jėzus ateina atnešdamas meilės žinią.

Senajame Testamente randame pasakymą, kad „Dievas yra tėvas našlėms ir našlaičiams“. Šios dienos Evangelija parodo mums tą susidūrimą: Jėzus keliaudamas sutinka našlę, kuri laidoja vienintelį savo sūnų. Graudulio apimtas Jėzus prieina ir prikelia tą vaiką.

Kaskart, kai šeimoje išgyvenama artimojo mirtis, ypač kai tėvams tenka laidoti savo vaikus, atrodo skausmas nepakeliamas. Norisi klausti: kurgi Dievas yra tais momentais? Jėzus savo asmenyje rodo: Dievas yra čia pat. Per nuodėmę atėjo mirtis į pasaulį, ir visi esame paženklinti jos ženklu, esame pažeidžiami ligų ir mirties. Dievas mato tą skausmą, nes nuo pat pradžių Viešpats mirties nesukūrė. Jis ateina, kaip Gerosios naujienos, kaip vilties ženklas: atėjau į pasaulį, kad mirties nebebūtų. Surenka savo vaikus aplink save, kur daugiau nebebus mirties.

Homilijos autorius – pranciškonas, Kauno Šv. Jurgio bažnyčios vikaras

Bernardinai.TV