„Transparency International“ Lietuvos skyriaus tikslas – skatinti pilietines antikorupcines iniciatyvas bei jų organizavimą Lietuvoje, o vienas iš įvardytų uždavinių – formuoti ir skatinti nepakantumą korupcijai Lietuvos visuomenėje. 

Manoseimas.lt“ – vienas iš daugybės prasmingų šios organizacijos projektų, suteikiantis kiekvienam Lietuvos piliečiui galimybę stebėti Seimo narių darbą: dalyvavimo balsavimuose statistiką, pasisakymų, pateiktų įstatymų projektų skaičių, o artėjant Seimo rinkimams galima išspręsti testą, kuris atskleidžia, kurios partijos pažiūros (remiantis balsavimų rezultatais) labiausiai atitinka tavąsias.

Apie idėjos atsiradimą, tikslą ir jaunimo pilietiškumą kalbamės su „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatore Gabija Lukšaite.

Veiklą projektas pradėjo 2012 metais – kaip jis gimė?

Ignas Rubikas

Iki 2012 metų Manoseimas.lt buvo nedaugeliui žinoma svetainė, skirta supažindinti vartotojus su Seimo narių darbo statistika. Tačiau tikrasis Manoseimas.lt variklis „užsikūrė“ būtent 2012 metais, kai vienas jaunas puikus žmogus – Ignas Rubikas, dabar Oksfordo universiteto alumnas, – kreipėsi į mus ir pasiūlė idėją patobulinti ir jį šiek tiek pakeisti, papildyti, kad būtų galima paprastai, patogiai ir patraukliai supažindinti Lietuvos gyventojus su Seimo narių darbu. Būtent jam kilo idėja paruošti testą, kuris vertintų Seimo kadencijos balsavimą – kaip sutampa testo vartotojo pažiūros su Seime vykusiais balsavimais. Ignas pats ėmėsi iniciatyvos, tuomet pradėjo bendrauti su įvairių sričių specialistais, organizacijomis, kurioms būtų įdomu prisidėti ir drauge plėtoti šią idėją.

Ar šiandien jis kitoks, nei buvo pirmaisiais gyvavimo metais?

Testo pagrindas išlieka toks pat: nuo dešimt iki dvylikos svarbiausių temų, kurios rūpi visuomenei: imigracija, valstybės vaidmuo užtikrinant vaiko teisų apsaugą, dviguba pilietybė ir kt. Šiandien aiškiai matome, kad atsirado dar viena, piliečiams ypač svarbi, kuri anksčiau nebuvo tokia aktuali – tai šauktinių grąžinimo klausimas, apie kurį praėjusios Seimo kadencijos nariai aktyviai nekalbėjo. Aktualiausias temas mums padeda atsirinkti ekspertai, kurie pataria, atkreipia dėmesį į konkrečius balsavimus Seime.

Kodėl, jūsų nuomone, reikalinga tokia iniciatyva? Kokį pagrindinį tikslą sau keliate?

Nors šiuo metu jau didelė dalis darbo automatizuota, tačiau pradžia buvo nelengva, nes informacijos daugybė, o viena iš priežasčių, kodėl norėjosi sukurti tokį įrankį Seimo narių darbo stebėsenai, – nepatogus Seimo interneto puslapis, kuriame iš tiesų sudėtinga rasti informaciją. Tai patvirtina ir žmonės, kasdien dirbantys su duomenimis, kurių reikia ieškoti šiame puslapyje. Ir nors siekiama užtikrinti, kad visi duomenys būtų vieši – tai yra vienas ir pagrindinių demokratijos principų – viešumas, deja, negarantuoja prieinamumo, ir mūsų Seimo puslapis yra puikus to pavyzdys. O šiandieniam žmogui, kuris nuolat lekia, skuba, dirba keletą darbų, dalyvauja visuomeninėje veikloje, augina šeimą, tačiau nori dalyvauti ir valstybės gyvenime, ir suprasti, kas vyksta, savaime aišku, informaciją jis nori rasti pateiktą konkrečiai, suprantamai, aiškiai. Jis tiesiog neturi daugybės laisvų valandų, kurias galėtų skirti informacijos paieškai.

Gabija Lukšaitė

Manoseimas.lt puslapyje jis gali rasti ne tik testą, bet ir kitą informaciją, surinktą vienoje vietoje – apie tam tikrą Seimo narį, frakciją ar Seime įtakos siekiančias lobistų grupes. Tad labai džiaugiamės, kad galime būti valstybės ir piliečių jungtimi, padedančia bendradarbiauti ir priartinti valdžią prie gyventojų, kurti kuo daugiau atvirumo ir dialogo. Manome, kad tai labai svarbi misija, kurią sau išsikelti galėtų kiekviena pilietiškumo skatinimu Lietuvoje besirūpinanti organizacija.

Būtent čia ir matome savo vaidmenį – padėti šiuolaikiniam žmogui greitai, patogiai rasti reikalingą informaciją, kuri leistų jam sužinoti, ką svarbiausiais klausimais mano Seimo nariai.

Yra panaši VU TSPMI dėstytojų iniciatyva Manobalsas.lt. Kuo skiriasi šie du projektai?

Abu projektai, mūsų manymu, puikūs ir reikalingi, nors yra panašūs, tačiau abiejų platformos šiek tiek skiriasi. Manobalsas.lt kūrėjai testo pagrindu laiko Seimo narių pasisakymus visuomenei aktualiomis temomis ir į savo testą įtraukė daugiau politinių partijų. Mes padarėme šiek tiek kitaip, nes nusprendėme, kad reikia vadovautis ne žodžiais, o darbais, tad, sudarydami testą, remiamės ne Seimo narių nuomone, o žiūrime, kaip jie balsavo konkrečiais klausimais.

Turite visą būrį savanorių – kas aktyviausiai prisijungia? Ar savanoriai ir vysto Manoseimas.lt projektą?

Iš tiesų turime daug savanorių, ir jau būtų galima kalbėti netgi apie Manoseimas.lt bendruomenę – žmones, kurių dėka šis projektas gyvuoja. Metodologija, pagal kurią sudarinėjamas testas, taip pat paruošta savanoriškai šią iniciatyvą plėtojančio Igno Rubiko. Dauguma Manoseimas.lt savanorių yra jauni žmonės, dažniausiai politologiją studijuojantys, tačiau yra ir iš kitų fakultetų, taip pat mokslus jau baigusių, dirbančių žmonių, laisvalaikiu ar darbe besidominčių Seimo darbu. Šiuo metu turime apie 10–12 savanorių. Savo komandoje taip pat turime ir žmonių, kurie padeda rengti ne tik testo turinį, – turime ir puikią programuotojų, dizainerių komandą, kuri tikrai geranoriškai skiria laiko tobulinti projektą, dalinasi patarimais ir konkrečiais darbais prisideda prie to, kad Manoseimas.lt taptų kuo patrauklesnis, gyvas ir prieinamas kiekvienam Lietuvos gyventojui.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektai

Ar esate sulaukę kokios nors reakcijos iš Seimo narių? Juk šis testas yra galimybė parodyti Seimo nariams, kad visuomenė rūpinasi, ieško atsakymų, stebi jų darbą.

Iš tiesų esame pastebėję, kad anksčiau mūsų organizacijai būdavo sunkiau susikalbėti su politikais ir įrodyti, kad visuomenei reikia atsakymų į tam tikrus klausimus, o kartais sulaukdavome netgi numojimo ranka, tarsi parodant, kad akivaizdu, jog niekam čia nerūpi, niekas nesidomi, kai, pavyzdžiui, mėgindavome įtikinti, kad svarbu viešinti lobistinės veiklos užkulisius Lietuvoje. O dabar pastebime, kad politikai mato, jog atsiranda įvairių platformų, tokių kaip Manoseimas.lt, kurios padeda gyventojams sekti, vertinti jų darbą – žmonės kreipiasi į juos viešai, socialiniuose tinkluose, kelia aštrių klausimų. Tai įrodymas, patvirtinimas ir mums, kad šis įrankis, taip pat ir kitos pilietiškumą skatinančios iniciatyvos veikia, nes iš tiesų įgalina žmones veikti, kelti klausimų, reaguoti, vertinti. Politikams pradedami kelti aukštesni reikalavimai, nes jie turi būti pasiruošę atsakyti į tuos klausimus, argumentuoti savo pasirinkimą, balsavimą.

Naujausiais Pilietinės galios indekso tyrimo duomenimis, pilietiškumas Lietuvoje mažėja, nors kartais atrodo atvirkščiai – daugybė jaunimo priklauso įvairioms visuomeninėms organizacijoms, judėjimams, prisideda prie įvairių iniciatyvų, viešai reiškia savo nuomonę svarbiais klausimais ir pan. Kokia jūsų patirtis vykdant tokius projektus, prie kurių taip aktyviai prisideda jauni žmonės?

Aš pati, neseniai baigusi studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, atsiduriu dviprasmiškoje situacijoje, kurią ką tik įvardinai – rodos, tiek daug aplink aktyvių, iniciatyvių ir pilietiškų jaunų žmonių, kurie dalyvauja bent vienos organizacijos veikloje – iš kurgi ta statistika? Viena vertus, ji šiek tiek liūdina, nes ji liudija, jog šalies mastu pokyčiai nevyksta, šioje srityje mūsų valstybė, deja, stagnuoja, taip pat – kad žmonės jaučiasi atitolę nuo valdžios. Kita vertus, tam tikrose visuomenės grupėse pasikeitimai tikrai ryškiai matomi. Kai lankiau mokyklą, buvo dvi ryškios mokinių stovyklos – „šaunieji“ ir moksliukai. Su tais bendraminčiais, su kuriais imdavomės įvairių iniciatyvų, kartais sulaukdavome kreivų žvilgsnių, tačiau dabar, kai turiu galimybę stebėti, kokioje aplinkoje mokosi ir gyvena mano jaunesnės seserys, galiu patvirtinti, kad naratyvas šiek tiek keičiasi – atrodo, jog jau nėra taip madinga būti pasyviu, nepilietišku, niekuo nesidominčiu jaunu žmogumi.

Matau, kad vis daugiau jaunų žmonių džiaugiasi turėdami galimybę balsuoti ir skatina nelikti abejingiems kitus – dabar, pavyzdžiui, madinga darytis asmenukes ką tik balsavus ir tuo didžiuotis, skatinti draugus eiti balsuoti. Viena vertus, galbūt tai tik jaunatviškas savęs pristatymas, kita vertus, galima matyti, kad jaunimas noriau dalyvauja valstybės kūrime ir apskritai apie tai kalba. Taip pat įžvelgiu ir tam tikrą naujų technologijų duodamą naudą – pasiekti žmones patraukliai, gyvai, interaktyviai, o tai tikrai patinka jauniems žmonėms.

Naujausio Pilietinės galios indekso tyrimo tendencijos mūsų darbe, atrodytų, nepasitvirtina: sulaukiame daug jaunų žmonių, kurie prisideda prie mūsų iniciatyvų ir yra tikrai šaunūs, motyvuoti, pilietiškai aktyvūs. Jiems rūpi šalies ateitis, jie nori bent minimaliai, skirdami savo laiką, talentus, prisidėti prie jos kūrimo. Taip pat matome, kas atliko praėjusios Seimo kadencijos Manoseimas.lt testą – dažniausiai tai jauni žmonės, iki 35-erių metų amžiaus. Tačiau vienas dalykas šiek tiek kelia nerimą ir skatina plėstis – testu 2012-aisiais susidomėjo daugiausia didmiesčių gyventojai. Norime, kad jis pasiektų ir žmones regionuose, bet kuriame Lietuvos kampelyje.

Norėtume, kad Manoseimas.lt iniciatyva taptų žinoma visiems – ir jauniems, ir vyresniems, miestų, kaimų gyventojams, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenantiems lietuviams. Stengiamės daryti tikrai viską, kas nuo mūsų priklauso, tačiau esame nedidelė organizacija, todėl savanorių pagalba mums tikrai labai reikalinga. Kadangi vis labiau populiarėja socialinių tinklų marketingas, o internete yra ir labai daug nekokybiškos informacijos bei nereikalingo turinio, tampa vis sunkiau „prasibrauti“ pro visas reklamas ir pasiūlymus. 2012 metais Manoseimas.lt testą atliko apie 20 tūkst. žmonių, ir šie skaičiai mus džiugino, nes supratome, kad žmonės domisi, kad šis įrankis reikalingas. Tačiau šiemet mėginsime visomis jėgomis skleisti žinią kuo plačiau, nes tikime, kad Lietuvoje yra tikrai daugiau žmonių, kuriems testo atsakymai būtų vertingi.

Ar bendradarbiaujate su mokyklomis?

Taip, turime ne vieną iniciatyvą, skirtą skaidrumui didinti, o viena iš jų – Sąžiningų mokyklų tinklas – skirta būtent jaunimui, moksleiviams. Šiam tinklui šiuo metu priklauso 104 mokyklos. Džiugu, kad labai aktyviai prie jo jungiasi regionų mokyklos, kurių mokiniams, kiek teko pastebėti bendraujant, visa tai, ką pasakojame, neretai yra įdomiau nei didmiesčiuose esančių mokyklų mokiniams, kurie dažnai būna jau pertekę įvairių iniciatyvų ir susitikimų su kviečiamais į mokyklą svečiais, o jų akys jau tarsi klausia: „Na, ką dar įdomaus ir naujo mums papasakosite?..“ Tačiau, be abejo, tikrai turime ir puikių jaunų bendraminčių miesto mokyklose.

Sąžiningumo mokyklų tinklą taip pat kuruoja jaunimo savanoriai, kurie važinėja į mokyklas ir pristato moksleiviams iniciatyvas, diskutuoja apie skaidrumą ir pilietiškumą. O jaunajai kartai šios temos tikrai rūpi – jų noras kurti geresnę, skaidresnę Lietuvą tikrai yra gyvas.

Naujasis testas bus pristatytas rudenį.