Nuotraukos autorė Inga Juodytė/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Liepos pradžioje Europos Komisija priėmė reikšmingą sprendimą, kuris Lietuvoje liko praktiškai nepastebėtas – ji galutinai patvirtino nebetęsianti bendradarbiavimo sutarties su tabako gigantu „Philip Morris International“ (PMI). Sutartis buvo pasirašyta dar 2004 m. ir galiojo iki šių metų liepos 9 d. Ką tai reiškia Europos Sąjungai ir Lietuvai? Ogi tai, kad pagaliau turėtų būti įgyvendinta ES ir Lietuvoje ratifikuota Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvencija, pagal kurią neturi likti jokio valstybinių institucijų bendradarbiavimo su tabako pramone. Tuo tarpu dabar pavyzdinius Lietuvos policininkus premijomis skatina ne kas kitas, kaip UAB „Philip Morris Baltic“. Be to, kompanija lig šiolei visomis jėgomis stengiasi sudaryti sutartis su nacionalinėmis vyriausybėmis ir taip visoje ES įtvirtinti savo pačių sukurtą bei valdomą produktų stebėsenos sistemą Codentify. Tai neskaidri ir visiškai tabako pramonės kontroliuojama sistema, formaliai skirta kovoti su kontrabanda. Deja, tokią sutartį tabako milžinė yra pasirašiusi ir su Lietuvos finansų ministerija. Visus šiuos taktinius manevrus tabako pramonė panaudoja savo, kaip kovotojos su nelegalia rinka, reputacijai kurti, ką vėliau naudoja kaip kozirį darydama įtaką tabako kontrolės politikos sprendimams. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Tabako pramonė nuo seno susijusi su kontrabanda

2004 m. Europos Sąjunga ir „Philip Morris“ (tokių prekės ženklų kaip „Marlboro“ „L&M” ir “Chesterfield” gamintoja) pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo per 12 metų į ES biudžetą pervesti 1 mlrd. 250 mln. dolerių. Šis susitarimas priimtas tam, kad būtų nutrauktas bylinėjimasis, mat Niujorke kompanijai buvo iškeltas ieškinys dėl bendrininkavimo tiekiant kontrabandines cigaretes į Europos Sąjungą, kur tabakui taikomi dideli mokesčiai. Kompanija Senajam Žemynui tiekdavo daugiau cigarečių, negu būdavo oficialiai registruojama ir apmokestinama. Kita dalis patekdavo į juodąją rinką ir išvengdavo mokestinės naštos. Dešimt ES šalių taip pat iškėlė bylą kompanijai, kovodama prieš jų tiekiamas kontrabandines cigaretes.

„Prieš penkiolika metų tabako pramonė buvo labai stipriai įsitraukusi į cigarečių kontrabandą, – aiškina Lukas Joossensas, Europos vėžio lygos asociacijos viešųjų ryšių atstovas, tabako kontrolės ekspertas iš Belgijos. – Daugiausia kontrabandinių cigarečių keliavo į Pietų Europą – Italiją ir Ispaniją. Štai kodėl šios dvi šalys gavo daugiausia pinigų iš ES ir „Philip Morris“ pasirašyto susitarimo.“ Tačiau, pasak eksperto, prasidėjus teismams ir tyrimams, pramonė pakeitė taktiką ir dabar yra mažiau įsitraukusi į kontrabandos verslą. „Tai, ką jie dabar daro, labai sunku susekti ir išaiškinti, kadangi viskas įslaptinta. Daugybė kompanijų yra įsikūrusios Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, kurios taip pat gali būti susijusios su šia pramone, bet sunku susekti, ką jos iš tikrųjų veikia“, – sako Lukas Joossensas.

EPA nuotrauka

„Atsiskaitymas baigėsi ir nebebuvo priežasties pratęsti sutartį, – teigia tabako kontrolės ekspertas iš Belgijos. – Be to, „Philip Morris“ buvo arba yra iškėlusi bylas daugeliui pasaulio vyriausybių: Australijai, Norvegijai, Urugvajui, Anglijai, ES. Tad kodėl reikėtų būti partneriais su kompanija, kuri duoda į teismą kiekvieną vyriausybę? Susitarimas su „Philip Morris“ buvo visiškai neskaidrus ir miglotas. Buvo tūkstančių tūkstančiai slaptų dokumentų, kurių nebuvo galima pamatyti.“ Be to, toks susitarimas prieštarauja Tarptautinei tabako kontrolės pagrindų konvencijai, kurią yra ratifikavusi Europos Sąjunga, siekdama pažaboti rūkymą šalyse narėse.

Tačiau tabako milžinė labai norėjo, kad susitarimas su ES būtų pratęstas ir kad ji galėtų „prastumti“ savo pačios sukurtą produktų stebėsenos sistemą Codentify. „Jie žino, kad 2014 m. ES buvo priimta tabako produktų direktyva, kuri įpareigoja valstybes nares iki 2019 m. gegužės įsidiegti „Nustatymo ir sekimo“ sistemą, – aiškina Lukas Joossensas. – Toji sistema apimtų specialų ženklinimą, kuriame būtų privaloma nurodyti, kada, kieno ir kur pagamintos cigaretės, kurios šalies rinkai jos skirtos. Taigi pramonė mato, jog Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Sąjunga spaudžia priimti kontrolės sistemą. Reaguodami į teisinį reguliavimą, jie nori įpiršti savo pačių sukurtą sistemą, kurią galėtų patys kontroliuoti ir kuri jiems mažiau kainuotų. Be to, jie nori bendradarbiauti su vyriausybėmis, kad būtų vertinami kaip malonūs partneriai.“

Tabako kompanija apdovanoja Lietuvos policininkus

Šią schemą kompanijos padalinys naudoja ir Lietuvoje. Policijos departamentas savo interneto puslapyje skelbė, kad „2014 metų pabaigoje pasirašytas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir UAB „Philip Morris Baltic" susitarimas, pagal kurį bendrovė įsipareigojo suteikti policijai apie 104 000 Eur dydžio paramą, kuri bus naudojama 2015–2016 m. skatinti labiausiai kovoje su šešėliu pasižymėjusius apskričių vyriausiuosius policijos komisariatus ir jų pareigūnus. Sutartis numato, kad iš 104 000 eurų sumos 50 000 eurų Policijos departamento sprendimu bus paskirstyta policijos komisariatams, o likę 54 000 eurų bus skirti pareigūnams skatinti.“ Taigi varganai uždirbančius Lietuvos statutinius pareigūnus remia dosnioji tabako pramonė, mėgindama susikurti kovotojos su kontrabanda įvaizdį. Kodėl šis įvaizdis toks svarbus? Ogi todėl, kad jis pasitelkiamas kas kartą, kai šalyje norima griežtinti tabako kontrolę ir didinti tabako produktų akcizus. Tada tabako pramonės ruporai, pavyzdžiui, Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir jo viešųjų ryšių atstovai („Philip Morris Baltic“ yra aukščiausios, taip vadinamos deimantinės, kategorijos LLRI finansinis rėmėjas) užtvindo Lietuvos žiniasklaidos priemones tekstais, kad akcizų didinimas skatina cigarečių kontrabandą ir šešėlinę ekonomiką. O jie, suprask, tokie susirūpinę akcizais ne todėl, kad pastarieji paveiks pardavimus, o todėl, jog yra atsidavę kovotojai su šešėliu.

Deja, statistika rodo ką kita. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 2000–2012 m. laikotarpiu kontrabandinių cigarečių dalis bendrame suvartojime sumažėjo nuo 21 iki 9 procentų. Tuo pačiu laikotarpiu buvo nuolat didinamas akcizo mokestis ir cigarečių pakelio kaina išaugo nuo 3,88 iki 7,09 svarų sterlingų. Taigi akcizo didinimas buvo atvirkščiai proporcingas kontrabandos mastams.

Tačiau Policijos departamentas bendradarbiavime su tabako kompanija neįžvelgia nieko bloga ir sutarties nutraukti neketina. „Pasibaigęs Europos Sąjungos bei jos valstybių narių susitarimas su „Philip Morris International“ bei su ja susijusiomis įmonėmis dėl kovos su kontrabanda ir klastojimu nėra pagrindas nutraukti galiojančią Policijos departamento ir UAB „Philip Morris Baltic“ sutartį, – sako Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos viršininkas Audrius Valeika. – Policija, vykdydama įstatymų numatytas funkcijas, taip pat ir nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų užkardymą, gali bendradarbiauti su kitomis institucijomis ir įstaigomis. Pasirašytoje sutartyje nenumatyti jokie pertekliniai įsipareigojimai, kuriais minėta bendrovė galėtų manipuliuoti, o parama būtent ir teikiama, kad policija galėtų efektyviau nustatyti teisės pažeidėjus ir kovoti su neteisėta tabako gaminių apyvarta.“ Visgi pareigūnas teigia, kad dabartinė sutartis ateityje pratęsta nebus: „Susidarius tokiai situacijai, pasibaigus sutarties galiojimui, naujų susitarimų Policijos departamentas neplanuoja pasirašyti“, – teigia A. Valeika. Pareigūnas nieko neatsakė į klausimą, ar Policijos departamentui žinoma, jog tokia sutartis prieštarauja Lietuvos ratifikuotai PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijai ir kodėl buvo nuspręsta bendradarbiauti su kompanija, kuri galimai tebėra dalinai susijusi su nelegalia rinka.

„Policija neturėtų bendradarbiauti su tabako pramone jau vien todėl, kad tikėtina, jog pati pramonė yra įsitraukusi į kontrabandos verslą, – sako Lukas Joossensas. – Taigi jokiais būdais negalima priimti pinigų iš kompanijos, kuri potencialiai yra iš dalies atsakinga už nelegalios rinkos klestėjimą. Turėtume kontroliuoti cigarečių tiekimo grandinę ir pinigai šiai veiklai neturėtų ateiti iš tikėtinų nelegalios prekybos partnerių. Be to, tai akivaizdžiai prieštarauja PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 5.3 straipsniui, kuris nurodo, kad valdžios institucijos turi atsiriboti nuo tabako pramonės. Subsidijuoti policiją nėra tabako kompanijų vaidmuo.“

Tad Europos Sąjunga ištarė „sudiev“ bendradarbiavimui su tabako milžine, tačiau Lietuvos valdžia, dažniausiai taip mėgstanti lygiuotis į Europą, kol kas atrodo nepasiryžusi sekti jos pavyzdžiu.

Parengė Monika Midverytė OFS