Praūžus Europos futbolo čempionatui, nenumaldomai artėja kitas pasaulinis sporto renginys – Rio de Žaneiro vasaros olimpinės žaidynės. Jos gali pasižymėti ne vien išskirtiniu dėmesiu aplinkosaugai bei maisto tausojimui, bet ir kita naujove – tikėtina, kad pirmą kartą olimpinėse žaidynėse biologiniai vyrai varžysis su moterimis.

Šių metų sausio mėnesį Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pakeitė transseksualų dalyvavimo žaidynėse gaires. Pagal naująją tvarką moterys, kurios jaučiasi esančios vyrais, galės be jokių apribojimų varžytis vyrų grupėje, o vyrai, kurie jaučiasi moterimis, nuo šiol galės varžytis moterų grupėje ir be anksčiau būtinos lyties keitimo operacijos. Užteks to, kad ne mažiau nei metus sportininkas buvo gydomas hormonų terapija. Ankstesnės, 2004 m. priimtos, gairės reikalavo lyties keitimo operacijos ir ne mažiau nei dvejų metų gydymo hormonų terapija. Tokio sportininko hormonų lygis turi atitikti moterų normas. Medicininiais tyrimais turi būti patvirtinta, kad moteriškas hormonų lygis organizme laikosi ne mažiau kaip 12 mėnesių. Jeigu kažkuriuo metu jis ima viršytų normą, laiko skaičiavimas vėl prasidėtų iš naujo.

Šis TOK sprendimas kelia daug diskusijų. Ar gali vyrišką kūno sandarą turintis asmuo varžytis su moterimis? Lietuvos lengvaatlečių rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Jezepčikas dėl šios temos laikosi pasyviai: „Šiuo klausimu turiu labai mažai informacijos, todėl nesu susidaręs tvirtos nuomonės apie vieną ar kitą pusę. Žinoma, testosterono kiekis kraujyje ir panašūs fiziniai dalykai suteikia vyrams pranašumo. Todėl ir kovojama prieš dopingą, kad visi sportininkai turėtų lygias galimybes. Skirtingų lyčių sujungimas į vieną, mano turimomis žiniomis, būtų nelogiškas dalykas. Tačiau čia tiksliau galėtų pasisakyti medikai“, – sakė K. Jezepčikas.

Olimpinis kaimelis

Respublikinėse Kauno klinikose dirbantis sporto medikas Gediminas Tankevičius teigia, jog žmogaus fizinę jėgą ir organizmo sandarą stipriai veikia hormonai, tačiau negalima ignoruoti nekintančių prigimtinių fizinių duomenų. „Esminis dalykas, dėl ko labiausiai fiziškai skiriasi vyrai ir moterys, yra hormonų lygiai. Vyriškas hormonas testosteronas yra atsakingas už raumenų jėgą, agresyvumą, kaulų masę. Tai suteikia vyrams didelį pranašumą prieš moteris sporto arenose, – aiškina mokslų daktaras G. Tankevičius. – Tuos hormonus šiuolaikinė medicina gali labai lengvai koreguoti. Pavyzdžiui, įmanoma vyrui užblokuoti vyriškus hormonus, pumpuoti jį moteriškais hormonais, ir tada vyras sumoteriškėja, sumažėja jo raumenų masė ir būtų galima sakyti, kad jis gali dalyvauti varžybose tarp moterų. Vienų metų gydymas hormonais yra pakankamas laikotarpis, kad pasikeistų raumenų jėga. Tačiau visad išlieka antropometriniai skirtumai. Jeigu, pavyzdžiui, suaugęs vyras, kurio ūgis siekia du metrus, pradeda hormonų terapiją ir jo hormonų lygis pasidaro panašus kaip moterų, vis tiek išlieka kaulų struktūros ir kūno sandaros pranašumai – didesnis ūgis, platūs pečiai, dubens kaulai. Anatominiai skirtumai bet kuriuo atveju išlieka. Toks vyras nuėjęs į tokią sporto šaką kaip, pavyzdžiui, moterų krepšinis, bet kuriuo atveju dominuotų, nors ir gydomas hormonais. Panašiai būtų ir dalyvaujant moterų irklavimo ar imtynių varžybose, – sako Lietuvos nacionalinės moterų krepšinio rinktinės gydytojas, 2001 metais tapęs Pasaulio karatė vicečempionu.

Tačiau medikas nemano, jog toks naujas reglamentavimas atvertų kelią piktnaudžiavimui, bet kaip tik užkerta kelią transseksualių sportininkų ieškiniams. „Pagal Stokholmo konvenciją, visi žmonės turi teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse, jeigu leidžia sveikata ir atliekami privalomieji normatyvai. Manau, kad čia nebus jokio piktnaudžiavimo, o toks reglamentavimas priimtas atsižvelgiant į žmogaus teises, kad būtų reglamentuotas kelias, kaip tokie žmonės gali save realizuoti sporte, – mano G. Tankevičius. – Nebus taip, kad koks nors sportininkas, nepasiekęs rezultatų tarp vyrų, ryžtųsi keisti lytį, susilaukti visuomenės spaudimo, eiti hormonų terapiją ir galiausiai varžytis su moterimis. Manau, kad, nutikus konkrečiam precedentui, tokiam piktnaudžiavimui būtų užkirstas kelias.“

Pasak jo, šis reglamentavimas pasitarnauja tam, kad nebūtų teisinių procesų, kai kuris nors sportininkas paduoda į teismą TOK, nes jaučiasi vienos ar kitos lyties ir negali startuoti su tos lyties sportininkais, su kuria tapatinasi. Nesant reglamento, sportininkas galėtų prisiteisti kompensaciją. Dabar tam užbėgama už akių ir nurodomi aiškūs kriterijai. „Žinoma, čia atsiranda erdvės tam tikriems išvedžiojimams, tačiau ir nesant reglamentavimo būtų išvedžiojimų, kad sąmoningai stabdoma žmonių teisė dalyvauti“, – sako sporto medikas G. Tankevičius.

Panašus precedentas dėl vyriškų hormonų kiekio organizme yra nutikęs žinomai Pietų Afrikos bėgikei Casterai Semenyai. Dar būdama jaunė, ši 1991 m. gimusi bėgikė gerokai lenkė kitas sportininkes, o perėjusi į suaugusiųjų varžybas dominavo 300 ir 800 metrų distancijose. Vėliau jai buvo nustatytas padidėjęs vyriškų hormonų kiekis organizme. Baigus hormonų terapijos kursą, jos rezultatai suprastėjo ir, nors vis dar užima prizines vietas, nebedominuoja prieš kitas sportininkes. Ji turi reguliariai deklaruoti savo hormonų kiekį ir viršijus normas dalyvauti vyrų varžybose arba vėl gydytis.

Tačiau ne visi žmonės sutinka su sporto mediko G. Tankevičiaus pozicija. Krikščioniška pilietinė platforma „CitizenGo“ renka parašus, kad TOK pakeistų savo politiką ir suteiktų moterims atletėms lygias galimybes laimėti Olimpiadoje. Peticijoje teigiama, jog „vyrai ir moterys yra lygūs savo orumu, tačiau biologiniai skirtumai tarp lyčių negali būti ignoruojami dėl politinio korektiškumo“. Per porą savaičių peticiją pasirašė daugiau nei 35 tūkst. žmonių. Ar Rio de Žaneiro olimpiadoje pamatysime su moterimis besivaržančius transseksualius sportininkus, sužinosime jau labai greitai.

Parengė Monika Midverytė OFS