Popiežius Pranciškus trečiadienį aukojo šventąsias Mišias už liepos 26 dieną Prancūzijoje barbariškai nužudytą katalikų kunigą Jacques‘ą Hamelį. 85 metų kunigui buvo perpjauta gerklė kai aukojo Eucharistiją savo parapijos bendruomenėje. Šventosios Mortos namų koplyčioje 7 val. ryto popiežiaus aukotose Mišiose dalyvavo kelios dešimtys tikinčiųjų iš Normandijos, kun. Hamelio artimieji, jo parapijos ir Ruano arkivyskupijos tikintieji. Mišių homilijoje, kuri dalyviams buvo verčiama į prancūzų kalbą, popiežius sugretino kun. Hamelio gyvybės auką ir Jėzaus Kryžiaus išaukštinimo šventę, rugsėjo 14-ąją švenčiamą visoje Bažnyčioje.

Popiežius kun. Jacques’ą (Jokūbą) Hamelį pavadino Bažnyčios kankiniu, į kurį reikia kreiptis užtarimo, nes kankiniai – palaimintieji, sakė popiežius Pranciškus.

Jėzus, turėdamas Dievo prigimtį, sako apaštalas šv. Paulius, godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Fil 2, 6–9)“. Toks Kristaus slėpinys! Jis tampa kankiniu vardan žmonijos išgelbėjimo. Jėzus Kristus, pirmasis Kankinys, yra pirmasis, kuris atidavė gyvybę už mus.

Pirmieji krikščionys išpažino Jėzų Kristų sumokėdami gyvybės kainą. Jiems buvo siūloma atsižadėti tikėjimo, o kai to nedarydavo, kai pasipriešindavo apostazijai buvo nužudomi. Ši istorija kartojasi ir šiandien Bažnyčioje yra daugiau kankinių nei pirmaisiais krikščionybės amžiais. Šiandien krikščionys žudomi, kankinami, jiems perpjaunamos gerklės, nes neišsižada Jėzaus Kristaus. Kun. Jacques’as yra šioje kankinių virtinėje. Krikščionys, kurie šiandien kenčia kalėjimą, yra žudomi ir kankinami, kad neišsižadėtų Jėzaus Kristaus parodo šio persekiojimo žiaurumą. O žiaurumas, reikalaujantis apostazijos, pavadinkime tai tikruoju vardu, yra velniškas. Kaip būtų gerai, jei visos religinės konfesijos pasakytų: „žudyti vardan Dievo yra velniška“, sakė homilijoje popiežius.

Kun. Jacques’ui Hameliui buvo perpjauta gerklė ant Kryžiaus kai celebravo Jėzaus Kristaus auką. Šis geras ir nuolankus, brolybės ir taikos žmogus buvo nužudytas tarsi nusikaltėlis. Tai velniška persekiojimų gija. Tačiau pasakytina kažkas daugiau apie šį žmogų, kuris priėmė savo kankinystę kartu su Kristaus kankinyste prie altoriaus, dar kažkas verčia mane susimąstyti apie šį žmogų: Išgyvendamas baisų momentą, matydamas priartėjusią tragediją, nuolankus ir geras brolybės žmogus neprarado sveiko proto ir aiškiai pasakė savo žudiko vardą: „Eik šalin, šėtone!“

Jis atidavė gyvybę už mus, paaukojo gyvybę, kad neišsižadėtų Jėzaus. Atidavė gyvybę toje pačioje Jėzaus aukoje prie altoriaus ir būdamas ten apkaltino persekiotoją: „Eik šalin, šėtone!“. Ir dar:  jo drąsos pavyzdys, gyvybės auka, savęs apiplėšimas, tepadeda kitiems stiprinti žmonių brolystę, padėti visiems be baimės žengti pirmyn.

Jis tesuteikia iš dangaus – nes turime jį melsti, jis kankinys, o kankiniai – palaimintieji, turime jį melsti – kad suteiktų nuolankumo, brolystės, taikos, o taip pat drąsos sakyti tiesą: žudyti vardan Dievo yra velniška!