EPA nuotrauka

Aikštėje priešais Šv. Pranciškaus žemutinę baziliką rugsėjo 20 d. įvyko baigiamasis visų į Asyžių melstis už taiką atvykusių religinių lyderių susitikimas. Pirmiausia buvo išklausyta karo pabėgėlės, moteris iš Sirijos, liudijimo. Paskui kalbėjo Indonezijos musulmonų ulemų tarybos vadovas, persekiojimus Antrojo pasaulinio karo metais išgyvenęs rabinas iš Izraelio, budistų atstovas iš Japonijos, Šv. Egidijaus bendruomenės įkūrėjas, Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus ir galiausiai popiežius Pranciškus.

„Trokštame taikos: trokštame liudyti taiką; visų pirma jaučiame poreikį melstis už taiką, nes taika yra Dievo dovana, o mums reikia jos prašyti, ją priimti ir kurti kiekvieną dieną su Dievo pagalba“, - kalbėjo Pranciškus.

„Daugelis iš jūsų keliavote ilgą kelią, kol pasiekėte šią palaimintą vietą. Išeiti, leistis į kelionę, darbuotis dėl taikos ne tik fizine prasme, bet taip pat dvasios judesiais; konkrečiais dvasiniais veiksmais įveikti uždarumą ir atsiverti Dievui bei broliams. Dievas šito laukia iš mūsų, - sakė Pranciškus. – Jis mus prašo kovoti su didžiausia mūsų laikų liga – abejingumu. Šis virusas paralyžiuoja, paverčia nejudriais ir nejautriais; ši liga pakerta patį religingumo centrą, sukuria naują labai liūdną pagonybės rūšį – abejingumo pagonybę.“

Popiežius Pranciškus pabrėžė, kad tikintieji neturi kitų ginklų, tik maldos ginklą. „Mes tikime romia ir nuolankia maldos galia. Šia dieną taikos troškimas tampa Dievui skirtu maldavimu, kad liautųsi karai, terorizmas ir smurtas.“

„Mūsų religinės tradicijos skirtingos, - toliau sakė popiežius, - tačiau skirtingumas mums nėra priešiškumo, polemikos ar šalto atsiribojimo priežastis. Šiandien mes meldėmės ne vieni prieš kitus, kaip, deja, yra buvę istorijoje. Šiandien be sinkretizmų ir reliatyvizmų mes meldėmės vieni šalia kitų ir vieni už kitus.“

„Nepavargsime kartoję, kad Dievo vardas niekada negali pateisinti smurto. Šventa yra tik taika, o ne karas! Šiandien mes meldėme šventos taikos dovanos.“

Asyžiuje susitikę įvairių religinių bendruomenių atstovai meldėsi, kad būtų ginama žmogaus gyvybė, kad stiprėtų tautų santarvė ir būtų saugoma kūrinija, mūsų bendrieji namai. Malda ir konkretus bendradarbiavimas padeda nesileisti įkalinamiems konflikto logikoje, atmesti maištingumą būdingą tiems, kurie sugeba tik protestuoti ir pykti. „Taika tai vilties gija, jungianti dangų ir žemę, - sakė Pranciškus, - šį žodį ištarti labai paprasta ir tuo pat metu labai sunku.“ Šioje sąvokoje, pasak Pranciškaus, telpa atleidimas, priėmimas, bendradarbiavimas, ugdymas. Tikintieji yra taikdariai, meldžiantys Dievą taikos ir kuriantys taiką žmonėms. Religinių bendruomenių vadovai turi būti solidūs dialogo tiltai; turi būti kūrybingi tarpininkai. Valstybių vadovai, kuriems skirta aukščiausia atsakomybė tarnaujant tautoms, turi nepavargdami ieškoti kelių į taiką, žiūrėdami toliau nei šališki konkretaus meto interesai.

Baigdamas savo kalbą, popiežius Pranciškus priminė prieš trisdešimtį metų šioje vietoje ištartus šv. Jono Pauliaus II žodžius: „Taika – tai statybų aikštė, atvira visiems, ne tik specialistams, ne tik išminčiams ir strategams. Taika – tai visuotinė atsakomybė.“ „Prisiimkime šią atsakomybę, - ragino Pranciškus, - įsipareigokime visi kartu būti taikdariais; kurti taiką, kurios Dievas nori ir kurios žmonija trokšta.“

Popiežiui Pranciškui baigus kalbėti, buvo perskaitytas bendras visų tarpreliginio susitikimo dalyvių pareiškimas – raginimas kurti taiką pasaulyje. Susitikime dalyvavę religiniai lyderiai jį pasirašė ir vieni kitus apkabindami palinkėjo ramybės.

Baigiamajame kreipimesi visų pirma paminėtas prieš tris dešimtmečius Asyžiuje įvykęs popiežiaus Jono Pauliaus II sušauktas tarpreliginis maldos už taiką susitikimas. „Nuo to istorinės reikšmės įvykio prasidėjo ilga piligrimystė, pasiekusi daug miestų pasaulyje, į kurią įsitraukė daugybė dialogu ir malda už taiką tikinčių žmonių“. O vis dėlto, konstatuojama baigiamajame kreipimesi, pastaruoju metu karai skaudžiai sužeidė dar daug tautų. „Nebuvo suprasta, kad karas pasaulį daro blogesnį, palieka skausmo ir neapykantos palikimą. Kare pralaimi visi, taip pat ir nugalėtojai.“

Asyžiuje vykusio susitikimo dalyviai meldė Dievą, kad suteiktų pasauliui taikos dovaną. „Suprantame būtinumą nuolatos melstis už taiką, nes malda saugo pasaulį ir jį nušviečia. Taika – tai Dievo vardas. Tvirtai įsitikinę kartojame, kad smurtas ir terorizmas prieštarauja tikro religingumo dvasiai“, - sakoma religijų lyderių pasirašytame kreipimesi.

„Klausėmės vargstančių žmonių, vaikų, jaunimo, moterų, dėl karų kenčiančių mūsų brolių ir seserų balso ir su jais kartu garsiai tariame „ne“ karui! Tenelieka neišgirstas kenčiančių nekaltųjų šauksmas. Karštai raginame valstybių vadovus, kad būtų pašalintos karų priežastys: kad būtų atmestas galios ir pinigų troškimas, prekiautojų ginklais godumas, šališki interesai, kerštas už praeities įvykius. Tebūnie daugiau konkretaus įsipareigojimo pašalinti giliąsias konfliktų priežastis: skurdą, neteisingumą ir nelygybę, išnaudojimą, žmogaus gyvybės niekinimą. Teprasideda nauji laikai, kuriais globalizuotas pasaulis būtų tautų šeima.“ 

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka