Ilgą laiką buvusi įvairių valstybinių darinių paribiuose bei balansavusi ties išnykimu viena iš keturių „legalių“ religijų, minimų Korane, antroji seniausia pasaulyje monoteistinė bei senoji Persijos religija zoroastrizmas išgyvena atgimimą regione, kuriame atsirado. Autonominiame Šiaurės Irako Kurdistano regione rugsėjo 21-ąją, trečiadienį, šiaurės rytuose esančiame Suleimanijos mieste, atliekant ugnies uždegimo ritualą, atidaryta pirmoji oficiali Irako zoroastristų šventykla tikintis, kad šis atidarymas paskatins kurdų norą pažinti savo protėvių religiją ir galbūt įkvėps sugrįžti prie jos.

Bendruomenės lyderė ir atstovė religijos reikalų ministerijoje Irako Kurdistane Awat Hussamaddin Tayib, atvykusi iš Europos, bet jau 4 metus gyvenanti Irake, teigia, kad daugybė žmonių grįžta prie zoroastrizmo, tačiau neretai bijoma atvirai tai demonstruoti ir praktikuoti naująją religiją – viena vertus, „Islamo valstybė“ yra čia pat ir sugrįžimas prie zoroastrizmo atsimetant nuo islamo gali būti suvoktas kaip apostazė ir tapti pretekstu puolimui bei naujoms represijoms, nukreiptoms prieš atsivertėlius, kita vertus, Irako civilinė teisė nenumato legalaus religijos keitimo, taigi pakeitus religiją patiriama sunkumų ir Irake. Todėl zoroastrai tikisi Irako Kurdistano apsaugos, kur zoroastrizmas 2015 m. tapo viena iš oficialių religijų autonominėje srityje, o Kurdistanas balansuoja ties nepriklausomybės paskelbimu.

Tačiau kurdai grįžimą prie zoroastrizmo suvokia ne kaip atsimetimą nuo islamo, o kaip grįžimą prie savo tapatybės ištakų – tikima, kad religijos pradininkas Zaratustra (Zardašt kurdų kalba) buvo kurdas ir kalbėjo avesta – tam tikra kurdų kalbos forma, kuri šiandieną išliko kaip Hawrami – Gorani-Zaza kalbos, neartimos trims pagrindinėms kurdų kalboms, dialektas, priklausantis Šiaurės Vakarų iranėnų kalbų grupei. Išlikimas aiškinamas ribotu kontaktu su išoriniu pasauliu šioje kalnuotoje vietovėje, tačiau šiandieną ši kalba sparčiai nyksta, todėl įvairias mokymais ir praktikomis viešojoje erdvėje bandoma ją atgaivinti regione, nukentėjusiame nuo Saddamo Husseino represijų vykdant Baath partijos idėjų įkvėptą arabizaciją.

Nors pats zoroastrizmas neturi vienareikšmiškai išreikštų politinių aspiracijų, jame išreikšta pasaulio samprata neabejotinai atsispindi ir tarpasmeniniuose santykiuose bei pateikia tam tikra visuomenės modelį, kuriuo A. H. Tayib didžiuojasi, nes, kaip ji teigia, gali lygiai su kolegomis vyrais diskutuoti ir vadovauti bendruomenei, nejausdama jokios diskriminacijos lyties pagrindu, nes, anot jos, zoroastrai kalba apie žmones tik kaip apie būtybes, kurioms iš prigimties svetimas lyčių vaidmuo. Šiai religijai būdingas gerų darbų, gerų poelgių kultas bei dualistinis pasaulio suvokimas, tikint, kad pasaulis yra padalintas tarp gėrio, simbolizuojamo šviesa ir ugnimi, pagrindinio jų ritualų objekto, ir blogio, o šią perskyrą lydi nuolatinė tarpusavio kova tarp gėriui atstovaujančio vieno Dievo Kūrėjo Ahura Mazdos bei blogiui atstovaujančio Angra Mainjaus, o žmonės pasirenka, kuriuo keliu eiti. Tam, kad žmonės nepaklystų, buvo siųstas Zaratustra, kuris užrašė šventąją zoroastrų knygą Avestą. Vis dėlto gėris laimės prieš blogį ir Paskutinio teismo dieną įvykdys teisingumą.

Zoroastrizmo susiformavimas datuojamas V a. pr. Kr. ir 12 šimtmečių buvo dominuojanti Persijos religija, dabartinėse Irako ir Irano teritorijose. Ji patyrė du didžiuosius sukrėtimus: po Aleksandro Makedoniečio užkariavimo beveik išnyko, tačiau atsigavo persams atgavus laisvę 226 m. pr. Kr, o po musulmonų užkariavimo VII a. ji nuolat išgyveno smukimą, kuris sustojo tik dabar, nors ir turėjo apsaugą kaip oficialiai islamo teisės pripažįstama religija.

Nėra tikslių ir oficialių duomenų apie zoroastrų skaičių pasaulyje, labiausiai dėl duomenų trūkumo Irane ir Irake, bet manoma, kad jų gali būti nuo 190 000 iki pustrečio milijono. Optimistiniai skaičiavimai teigia, kad vien Irako Kurdistane jų gali būti apie 100 000. Nors skaičiai globaliu mastu nėra dideli ir ši religija bent kol kas nepretenduoja tapti pasauline, Artimųjų Rytų nelaimių, represijų ir karų kontekste bet kokia istoriškai regionui būdinga multikultūralizmo apraiška atgimstant mažumoms rodo vykstančius pokyčius regione, kuris išbridęs iš alinančio karų liūno bus neabejotinai pakeitęs savo veidą, o šie pokyčiai vyksta jau šiandien.

Parengė Šarūnas Rinkevičius