Nors mūsų šalyje šiuolaikinė krikščioniška muzika didesniam klausytojų skačiui mažai žinoma, tačiau ji gyvuoja ir sklinda į žmonių širdis.

Krikščioniškos muzikos gyvybingumo ženklas Lietuvoje yra kasmet organizuojamas šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivalis „Sielos“. Jis tampa puikia ir reta proga krikščionis atlikėjus išvysti scenoje.

Štai ir spalio 22 dieną Alytuje vyks net penkioliktasis „Sielų“ festivalis. „Gerosios Naujienos centras“ ėmėsi organizuoti šį festivalį, kai krikščioniška muzika Lietuvoje buvo pradėjusi nykti. Tikru stebuklu vertėtų laikyti faktą, kad šis festivalis kasmet vyksta. Kad šis renginys reikalingas, liudija nemenkas žiūrovų susidomėjimas, kurie festivalio metu užpildo koncertines erdves.

Šis festivalis stebina muzikinių žanrų įvairove. Susirinkusieji gali išgirsti roko, džiazo, sunkaus roko, hip hopo, autorinės dainos ir kt. kūrinius viename koncerte. Stulbina, kad visi šie stiliai Lietuvoje turi savų krikščionių atlikėjų. Žinoma, sudaryti sąlygas įvairių žanrų atlikėjams pasirodyti didesnei auditorijai yra nelengva užduotis, tad dar vienu „Sielų“ bruožu tampa panašumas į muzikinį maratoną.

Kitas svarbus bruožas, kad tarp Lietuvos krikščionių muzikantų, šios muzikos entuziastų vyrauja nedeklaratyvaus ekumenizmo dvasia. Nors krikščioniškos muzikos judėjimą mūsų šalyje iniciavo katalikai (jie organizavo pirmuosius festivalius, būrė krikščioniškos muzikos grupes, įrašinėjo pirmuosius albumus), tačiau dabar „iniciatyva priklauso“ protestantiškoms bendruomenėms. Būtent jų atstovai sudaro panašių renginių organizatorių branduolį, įrašo ir platina kūrinius.

Tačiau Dievo malonės ženklu reikėtų laikyti, kad krikščioniškos muzikos entuziastų gretose nejaučiamas konfesinis susiskirstymas ir esama praktinio, tikro ekumenizmo dvasios, nes muzika ne skaldo, o vienija.

Krikščionių atliekama muzika, skambėdama šiuolaikiškais ritmais, padeda Evangelijos žiniai priartėti prie klausiančio, ieškančio, mąstančio žmogaus, kuriam muzika dar byloja. „Sielos“ byloja sieloms.