EPA nuotrauka

Ketvirtadienio rytą popiežius Pranciškus susitiko su dviem šimtais įvairių religijų atstovų – krikščionimis, judėjais, musulmonais, budistais, induistais ir kitais – kurie dalyvauja savo bendruomenių vykdomoje karitatyvinėje veikloje. Toks tarpreliginis labdarių susitikimas buvo surengtas Gailestingumo jubiliejaus kontekste.

Eina į pabaigą Šventieji metai, kuriais Katalikų Bažnyčia iš gailestingumo perspektyvos intensyviai apmąstė savo tikėjimo esmę, - sakė popiežius Pranciškus, primindamas, kad gailestingumą mes suprantame kaip vieną svarbiausių Dievo bruožų, kaip jo vardą, ir kad jis suvokiamas kaip „atraminė Bažnyčios gyvenimo sija“, kaip sakoma Gailestingumo jubiliejaus skelbimo bulėje.

EPA nuotrauka

Gailestingumas brangus ir artimas daugeliui religinių ir kultūrinių tradicijų, skelbiančių atjautą ir nesmurtinį gyvenimo kelią. Pasak popiežiaus, jei norime su atjauta ir švelnumu pasilenkti prie dabartinės žmonijos žaizdų, privalome vadovautis autentiško religingumo dvasia, atmesti pagundą kliautis jėga, turime gerbti kiekvieną žmogų ir jo gyvybę, kiekviename žmoguje matyti ne skaičių, bet brolį. Turime būti artimi ypač tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos – sergantiems, neįgaliems, kenčiantiems skurdą, neteisybę, nuo karų bėgantiems migrantams. Sąžinėse skambantis Dievo balso aidas mus kviečia įveikti užsidarymą savyje ir atsiverti: atsiverti Dievui, kuris yra virš mūsų ir beldžiasi į mūsų širdis, o taip pat atsiverti artimui, kuris yra šalia mūsų, kuris beldžiasi į mūsų namų duris, prašo dėmesio ir pagalbos.

Dabartiniame neramiame ir atmintį praradusiame pasaulyje kaip tyro oro reikia neatlyginamai mums Dievo dovanojamos meilės, kuri atnaujina gyvenimą. Žmogus trokšta gailestingumo, trokšta švelnaus apkabinimo ir atleidimo, ir šio troškimo negali numalšinti jokia laikina paguoda.

Popiežius pridūrė, kad gailestingumas nesiriboja tik žmogaus asmeniu, bet paliečia ir visą mus supantį pasaulį, mūsų bendruosius namus, kuriuos esame pašaukti saugoti ir tausoti. Mūsų pareiga – įskiepyti jaunajai kartai santūrumą ir pagarbą, paprastumą ir tvarkingumą, atsakomybę ne tik už save ir dabartį, bet ir už būsimąsias kartas.

EPA nuotrauka

Popiežius dar kartą priminė visų religijų išpažinėjų ir religinių lyderių pareigą žmonių gyvenime skleisti tas vertybes, kurios sudaro autentiškų religijų turinį; priminė jų atsakomybę už darnų sambūvį ir taiką. „Teneatsitinka taip, kad religijos, dėl kai kurių jų sekėjų elgesio, perduotų iškreiptą žinią, nesuderinamą su gailestingumu. Deja, nėra dienos, kad negirdėtume apie smurtą, konfliktus, pagrobimus, teroristų išpuolius, žuvusiuosius ir griovimus. Baisu, kad kartais bandoma šias barbarybes pateisinti religijos ar paties Dievo vardu. Tebūnie aiškiai smerkiami tokie bandymai, niekinantys Dievo vardą ir nuodijantys žmogaus religines paieškas“. Religijos, - sakė popiežius, - tebūnie „gyvybės įsčios“ ir „vilties durys“, tepadeda  įveikti išdidumo ir baimės sienas.