Komentaras paskelbtas autorės Facebook'o paskyroje. Toma Bružaitė yra „Kataliko balso“ – tarptautinė katalikų pasauliečių iniciatyvos – bendradarbė.

Tai va, šiandien Andrius Kubilius sužibėjo krikščioniškosios etikos srityje. Gerbiu ir net nedrįsčiau abejoti jo ekspertiškumu fizikoje ar politikoje. Ir jo vertybiniuose pasirinkimuose. Kas aš tokia, kad teisčiau? Tik šiaip, šis jo pasisakymas sukėlė įvairių minčių.

1. Mokslas ir nemokslas. Šiuo klausimu nebesiplėsiu. Tik pastebėsiu, kad mūsų žiniasklaida yra labai jau, tiesiog neįtikėtinai šališka. Jei norėtų, tai tikrai rastų ir tyrimų, ir specialistų, kurie papasakotų kitą pagalbinio apvaisinimo ir tų „viduramžiškų“ metodų pusę.

Tik va, kad to noro nėra.

O kas nori, tas nesunkiai randa. Tad šiuo atveju gal ir galima pritaikyti tą kvailą taisyklę – bloga reklama taip pat reklama. Aš tai džiaugiuosi, kad šių nesąžiningų diskusijų dėka, šeimos, kurios tikrai netekusios vilties ir nori saugesnio ir patikimesnio metodo, padėsiančio susilaukti vaikelio, bent jau išgirdo apie alternatyvas PA. (Jei kas norit susisiekti ir pasikalbėti su specialistais ar šeimomis, kurios šiuo metodu pasinaudojo, rašykit man, tikrai padėsiu su jais susisiekti).

2. Gamta ir negamta. Vat pagalvojau, jei pritaikytume Kubiliaus geležinę logiką kur kitur, kas būtų? Pvz., jei mes visi natūraliai mirštame (100 proc. visi.), ko taip panikuojam, protestuojam ir ko taip stengiamės, kad savižudybių nebūtų? Arba, tai kas čia blogo, jei kam nors (pavyzdžiui, depresiją sergančiam, ar alkoholikui. Taip taip, tokių atvejų jau yra.) eutanaziją padarytume? Jei žmogus to nori? Mirtis gi natūralus procesas. Dar pridedam turiptėlį gailesčio sergančiam, senam, vargšui, nelaimingam, ir nepamirštam pridėti, kokie tie „talibai“, „vertybininkai“ dogmatiški ir nejautrūs, ir štai – „gailestinga mokslo pažanga“.

O jei kalbėtume apie senus, tai ne tik gailestingumą parodytume, bet ir naudos būtų, pensijų mažiau reikėtų mokėti, jauniems tėvams išmokas didesnes galėtume duoti. O koks geras tikslas. #KubiliausGeležinėLogika yra logiška, jei taikomės į Dievo vietą. Bet, matyt, neturėčiau tuo stebėtis, turint galvoje aplinką, kurioje mes visi tarpstame…

3. Dievo gailestingumas yra neatsiejamas nuo tiesos. Jei yra atsiejamas nuo tiesos, tai tada tai yra ne gailestingumas, o pataikavimas ir/ arba manipuliacija. O šioje diskusijoje keletas tiesų yra tiesiog praignoruojamos:

A. Niekas nenori (net Bažnyčia) atimti galimybės susilaikti vaikų PA pagalba.

B. Vieni medikai turi aukštesnius etinius standartus, kiti žemesnius. Ir čia pasirinkimas yra ne tarp mokslo ir nemokslo, o tarp žemesnių ir aukštesnių etinių standartų medicinoje ir tai nėra medicininis sprendimas, tai yra etinis ir moralinis pasirinkimas.

C. Tų aukštesnių etinių standartų pagrindas šiuo atveju yra štai kas: niekas, niekas neturi TEISĖS Į VAIKĄ. Galima norėti ir labai, o nesusilaukti vaikelio yra didelė kančia. Bet tai nesuteikia jokios teisės į vaiką.

NES! Kitas žmogus, net jei yra mano vaikas, net jei jo neturint nežmoniškai skauda, nėra mano nuosavybė. Kur jis bebūtų, mano įsčiose ar jau užaugęs, jis nėra daiktas, kuriuo galiu manipuliuoti, kurį galiu užsinorėjus nusipirkti, o jei nepatiko, išmesti.

D. Krikščionys ir yra tie, kurie visomis išgalėmis stengiasi padėti šeimoms susilaukti vaikų, jei jie nori, neapeinant tiesos tiek apie žmogaus embrioną, tiek apie vaiko teises, tiek apie moters ir vyro sveikatą. Tai yra tikras gailestingumas.

Bet šį kartą, matyt, #KubiliusNekaltas #AplinkaKalta