„Žmonės, kurie žino savo išankstinius nusistatymus ir jų gėdijasi, yra pakeliui į jų atsikratymą“, – teigė humanistinės psichologijos pradininkas, JAV mokslininkas G. Olportas. Ar žmonės bendrauja su grupėmis, kurioms nepriklauso, ar visgi dažniau vengia bendravimo dėl išankstinių nusistatymų? Šiandienio pasaulio kontekste labai įdomu, kaip skirtingų religinių bendruomenių nariai žiūri vieni į kitus. Juk religinė įvairovė visuomenėje – reiškinys, matomas tiek buvusioje LDK, tiek šiandienėje Lietuvoje. Nors Lietuvoje dauguma žmonių save priskiria Romos Katalikų Bažnyčiai, skirtingų religijų skaičius didėja dėl globalizacijos bei galimybės laisvai rinktis religiją. Ar bendruomenės komunikuoja tarpusavyje? Kokią įtaką bendravimas daro tarpusavio tolerancijai?

Išankstinis nusistatymas ir tarpgrupinės komunikacijos stoka

Pasak psichologo G. Olporto, iš anksto susidariusi neigiama nuomonė kyla iš grupių egzistavimo, jų susiformavimo bei savęs išlaikymo. Priešingai nei teigia kai kurie ekstremizmo problemų komentatoriai, religijos ideologija nebūtinai yra pagrindinė nesutarimų priežastis. Olportas pabrėžia, kad bet kurios grupės izoliacija ir bendravimo stoka palaipsniui gali peraugti į išankstinius nusistatymus, neigiamą požiūrį dėl informacijos trūkumo. Žmonės, kuriuos glaudžiai tarpusavyje sieja vertybės, yra linkę statyti aplink save ideologinę „sieną“, kuri saugo juos ir jų įsitikinimus. Olporto pasiūlyta kontakto teorija teigia, kad būtent tarpgrupinis bendravimas gali padėti išvengti ideologinės, kultūrinės ar politinės konfrontacijos.

Religinių bendruomenių tyrimas

Kokybinis tyrimas, kurį atliko ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir politikos programos studentai, parodo religinių grupių bendravimo svarbą bei jo daromą įtaką tolerancijai tarp įvairių religijų išpažinėjų.

Noras didinti komunikaciją

Tyrimą pradėjome interviu su penkių religinių bendruomenių lyderiais apie bendravimo dažnumą tarp religinių bendruomenių bei perspektyvas jam pasikeisti atsiradus galimybei. Visuose pokalbiuose išryškėjo noras didinti komunikaciją. Santykinai mažesnių bendruomenių lyderiai labiau reiškė norą bendrauti su kitų religijų bendruomenėmis, užsimindami apie „balso“ bei pripažinimo trūkumą dėl bendruomenių dydžio.

„Neįmanoma pasiekti tobulumo savo dvasiniam kely, jeigu ignoruoji ar negerbi kitų“, – teigė vienos diskusijos dalyvis. Didesnių, labiau reprezentuojamų bendruomenių lyderiai teigė, kad oficialūs susitikimai su kitų religinių bendruomenių atstovais egzistuoja, tačiau vyksta nepakankamai dažnai, kadangi būtų svarbu „rengti pasitarimus apie miestą ir miesto žmones, kad susirinktų visi dvasininkai ar jų atstovai ir tada aptartų bendruomeninius klausimus“. Taigi, pradinių interviu metu surinkta informacija rodė žemą komunikacijos lygį bei norą ją didinti.

Atsargus požiūris į kitos religijos išpažinėjus

Kitas žingsnis buvo fokusuotų grupių diskusijos keturiose religinėse bendruomenėse. Kiekvienos grupės diskusijos tema sukosi apie bendravimą su kitų religijų žmonėmis bei dalyvių požiūrį į tokią patirtį. Iš 19 kalbintų žmonių tik keturi buvo linkę atsargiai žiūrėti į bendravimą su žmonėmis, išpažįstančiais kitokią religiją. Apskritai, apibendrinant dalyvių atsakymus, galima pasakyti, kad jie buvo be išankstinio neigiamo nusistatymo, tačiau daugumai dalyvių trūko tokio pobūdžio bendravimo patirties, ir atsakymai buvo pateikti remiantis tik abstrakčiais moralės principais.

Eksperimentas

Pasitelkus interviu įžvalgas, kitas žingsnis buvo veiklos eksperimentas, kuris padėtų ištirti, ar bendravimo tarp religinių grupių didinimas stiprina tolerancijos kitų religijų išpažinėjams sklaidą grupėje. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete buvo suorganizuotas renginys, kuriame jaukioje aplinkoje susirinko žmonės iš skirtingų religinių bendruomenių ir kalbėjosi asmeniniais bei religiniais Lietuvos klausimais ir dalyvavo meno užsiėmime „ebru“ (piešime ant vandens). Remiantis dalyvių atsiliepimais, galima teigti, kad užsiėmimas jiems patiko, kai kurie net pasiliko ilgiau, kad galėtų daugiau pakalbėti su žmogumi, kuris nebuvo iš jų religinės bendruomenės, nes „buvo įdomu išgirsti nuomonę apie tam tikrus dalykus iš kitų religijų atstovų“.

Tiesioginio bendravimo įtaka

Po pusantros savaitės surengtas kitas tyrimo etapas, kurio metu vėl buvo apklausti renginio dalyviai. Pokalbio tema buvo ta pati, kad galėtume palyginti komentarus, išsakytus prieš renginį ir po jo. Atsakymai rodė pozityvų požiūrį į bendravimą tarp skirtingų religijų atstovų. Tolerancijos lygis buvo aukštesnis – šįkart nė vienas žmogus neišreiškė jokio nepasitikėjimo ir atsargumo bendraujant su kito tikėjimo išpažinėjais. Į mintį, kad Lietuvoje reikia organizacijų, kurios surinktų žmones iš skirtingų religijų, žmonės reagavo teigiamai, tačiau sakė, kad reikalingas koordinavimas, „komunikacija, kad nepersidengtų žmonių funkcijos“.

Tyrimo duomenys rodo, kad religinės bendruomenės nėra tik „pakančios“ viena kitai, kadangi buvo aiškiai išreikštas dialogo poreikis. Gauti rezultatai paremia Olporto pasiūlytos kontakto teorijos teiginį, kad reali komunikacija sumažina neigiamą išankstinį nusistatymą. Tačiau taip pat matome, kad bendravimo trūksta, religinėms bendruomenėms reikia postūmio dažnesniems susitikimams, todėl reikia siekti išgryninti įžvalgas apie tai, kokie susitikimų formatai ir kokios temos būtų naudingos ir įdomios diskusijoms bei žinioms praplėsti.