„Tai dovana ne tik Šventajai Žemei, bet visam pasauliui“, - sakė Teofolis III, Jeruzalės ortodoksų patriarchas, apibendrindamas įvykį, kuris kovo 22 dienos rytą Šventojo Kapo bazilikoje subūrė tikinčiųjų minią, civilinę valdžią ir įvairių krikščionių bendruomenių atstovus. Ekumeninės pamaldos užbaigė pirmąją Jėzaus kapo pastato sutvirtinimo ir rekonstrukcijos darbų fazę. Darbai truko dešimt mėnesių, jie buvo vykdomi bendrai sutarus katalikų, graikų-ortodoksų ir armėnų bendruomenėms, praneša laikraštis „L‘Osservatore Romano“.  

Ekumeninėje maldoje trečiadienį dalyvavo kitų Bažnyčių atstovai: Šventosios Žemės kustodas, kun. Francecso Patton, Jeruzalės armėnų patriarchas, Nourhan Manougian, Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus, Jeruzalės lotynų patriarchato apaštalinis administratorius arkivyskupas Pierbattista Pizzaballa ir kiti. Apaštalinis delegatas Jeruzalėje ir Palestinoje, arkivyskupas Giuseppe Lazzarotto perskaitė kardinolo Leonardo Sandri, Rytų Bažnyčių kongregacijos prefekto, laišką, kuriame kardinolas pabrėžia, jog mirties kapas visai Bažnyčiai ir žmonijai tapo gyvenimo įsčiomis, šviesos, džiaugsmo, pergalės šaltiniu, kuris nušviečia milijonų piligrimų širdis ir kviečia gyventi su viltimi tarp daugybės skausmų.  

Šventosios Žemės kustodas kun. Patton pažymėjo, kad restauruotas pastatas yra ne tik fizinė vieta, kuri saugo mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus palaidojimo paslaptį, tačiau ir prisikėlimo vieta, kuri yra mūsų tikėjimo pamatas. 

Bendras susitarimas restauruoti ir bendradarbiavimas tarp Bažnyčių buvo stiprus solidarumo ir meilės Kristui ženklas, suteikęs progą prašyti peržiūrėti kitų bažnyčių statusą Šventajame Mieste. Armėnų patriarchas paminėjo, kad galimybė švęsti liturgiją ir toms bendruomenėms – pvz. anglikonams, liuteronams - būtų kitas žingsnis link krikščionių vienybės.

Susitikimas baigėsi kartu sukalbant „Tėve, mūsų“ maldą.