Vienas garsiausių Kolumbijos rašytojų ir Nobelio literatūros premijos laureatas Gabrielis García Márquezas pažįstamas bene kiekvienam. Viso pasaulio skaitytojus įtraukęs į magiškojo realizmo kupinus pasakojimus, jis, be abejo, laikomas vienu įtakingiausių XX a. autorių. Praėjus kiek mažiau nei trejiems metams po rašytojo mirties, leidykla „Alma littera“ naujai perleidžia autoriaus knygų seriją, kuri pasipildys ir Lietuvoje dar neleistomis rašytojo knygomis. Tačiau ypač ši naujiena turėtų pradžiuginti G. Garcíos Márquezo gerbėjus: „Šimtas metų vienatvės“ perleista išversta visiškai naujai, o visa knygų serija – naujo dizaino.

G. Garcíos Márquezo kūryba pasižymi unikaliu realybę ir mitą sujungiančiu literatūros stiliumi, ilgais nuo rašytojo vardo neatsiejamais sakiniais bei sudėtinga, tačiau pasaulio skaitytojų širdis pavergusia rašymo maniera. Vis dėlto kiekviena knyga turi dažnam skaitytojui nematomą, tačiau ne mažiau svarbią pusę – vertėjus ir dailininkus, suteikiančius galimybę kūrinį prakalbinti lietuviškai.

Nors pats G. García Márquezas ne kartą pabrėžė, kad jo kūriniai yra neišverčiami, iššūkių nepabūgusių vertėjų dėka autoriaus kūryba tapo viena iš 50 dažniausiai verčiamų knygų pasaulyje.

Akistatoje su pačiu rašytoju

Pasak vieno iš naujai atgimstančios rašytojo knygų serijos vertėjų Valdo V. Petrausko, kaip ir kiekvienas tikras rašytojas, G. García Márquezas yra savitas ir reikalauja atitinkamo pasiruošimo. Tačiau ne mažiau svarbus ir vertėjas, kuris turi sugebėti jį teisingai perskaityti ir interpretuoti savo kalba bei raiškos priemonėmis. Knygas „Meilė choleros metu“, „Apie meilę ir kitus demonus“, „Patriarcho ruduo“ ir „Šimtas metų vienatvės“ į lietuvių kalbą išvertęs V. V. Petrauskas pripažįsta, kad jas išversti buvo tikras iššūkis.

„Kai rašytojas 1981 m. buvo atvykęs į Maskvą, dalyvavau su juo surengtame uždarame susitikime – kaip tik tuo metu jau buvau išvertęs „Patriarcho rudenį“. Nobelio premijos laureatas tuomet įdėmiai pažiūrėjo į mane ir pasakė: „Tai antras mano knygos vertimas Sovietų Sąjungoje. Gaila, nepažįstu nieko, kas moka lietuviškai, bet apie rusišką vertimą jau girdėjau – jis išverstas kareivišku žargonu.“ Vis dėlto sutinku su geriausiu G. Garcíos Márquezo vertėju laikomu Gregory Rabassa, tvirtinusiu, kad Kolumbijos rašytoją versti nėra sudėtinga: reikia tik įsijausti į jo stilių ir turėti gerą vertimų patirtį“, – pasakoja V. V. Petrauskas.

Nauji vertimai – neišvengiami

V. V. Petrausko teigimu, kartais atnaujinti vertimai išties skiriasi nuo pirminių. Anot vertėjo, taip nutiko ir su naujai šiais metais išleista G. García Márquezo knyga „Šimtas metų vienatvės“ – tai tikrai kitoks vertimas, ir ypač tai pajus tie, kurie šį kūrinį jau yra skaitę.

Pasak V. V. Petrausko, Lietuvos literatūros pasaulyje seniai reikėjo atnaujintų G. Garcíos Márquezo vertimų. Kiekvienas vertėjas vystosi, tobulėja kaip asmenybė – plečiasi jo akiratis, kinta požiūris į pasaulį. Drauge tobulėja ugdomi vertimo įgūdžiai, tad po kurio laiko, pavyzdžiui, po dešimties metų, ankstesnis tekstas nebetenkina.

„Kadangi keičiasi požiūris į autorių ar raiškos priemones, vertimai sensta. Keičiasi ir pati visuomenė. Naujausiuose G. Garcíos Márquezo vertimuose naudojama kita vertimo technika, nevengiama autoriui būdingų metaforų ir vaizdų griūties. Bandau adekvačiai interpretuoti kūrinį tam, kad jo įtaiga skaitytojui būtų bent jau panaši į originalo“, – teigia vertėjas.

V. V. Petrausko nuomone, vertėjas – tai lyg muzikos atlikėjas, o geras literatūros kūrinys prilygsta muzikos kūriniui. Neatsitiktinai kasmet rengiami tarptautiniai Frédérico Chopino fortepijono konkursai, kuriuose kiekvienas atlikėjas bando perteikti didžiojo kompozitoriaus dvasią.

Atrasti, kas vienija

Nepaisant posakio, kad apie knygą nereikėtų spręsti pagal viršelį, kiekvieno išleisto kūrinio meninis apipavidalinimas tampa neatsiejama knygos dalimi. Pasak knygų serijos dailininkės Justės Brukštutės, kuriant viršelius svarbu ne tik patraukti skaitytojų dėmesį, tačiau ir likti ištikimam autoriui. Šias sąlygas pasunkina tai, kai kuriamas visiškai atnaujintas dizainas prieš tai jau leistoms knygoms, tad vienas sunkesnių iššūkių tapo knyga „Šimtas metų vienatvės“.

„Leidžiant naująją G. Garcíos Márquezo knygų seriją reikėjo atrasti ir tai, kas vienys serijos knygas, ir tai, kuo jos savitos. Skaičiau autoriaus knygas, ieškojau vizualinių unikalaus literatūrinio stiliaus perteikimo formų. Teko kalbėtis ir su aistringais rašytojo gerbėjais, kurie šias knygas skaitę ne tik lietuvių, bet ir originalo kalbomis“, – pasakoja J. Brukštutė.

Pasak dailininkės, kiekvienos atskiros knygos viršelis – vis kitas dviejų, kartais netikėtų, spalvų derinys. Tai tarsi Kolumbijos žemėlapio spalvos, kurias padiktavo spalvinga gamta, architektūra ir žmonės. J. Brukštutė intriguoja: nors kol kas knygynuose pasirodė tik trys serijos knygos, išleidus likusias, atsiskleis visa magiška G. Garcíos Márquezo istorijų paletė.

„Kiekvienos knygos viršeliui turinys padiktavo vis kitus augalinius ir spalvinius motyvus. Tam, kad knygos būtų jaukesnės ir atsirastų daugiau jutiminio santykio su skaitytoju, jų nugarėlėms rinkausi skirtingų spalvų drobes“, – teigia knygų serijos dailininkė.

J. Brukštutė pasakoja, kad knygos viršelį gali įkvėpti ir istorija, rašymo stilius bei emocija, ir pavienės subtilios detalės. Įkvėpimo tenka ieškoti ir kontekste – autoriaus biografijoje, aplinkoje, kurioje jis gyveno, istoriniame laikotarpyje ir aktualijose.

Nesenstantis autorius

„Pasaulinės literatūros paveldo kontekste šio Kolumbijos genijaus kūryba vertinama iki šiol. Kaip ir M. de Cervantesas, F. Dostojevskis, M. Proustas ar J. L. Borgesas – G. García Márquezas yra nesenstantis autorius. Jo kūryba niekuomet nestokoja aktualumo, o atnaujinti knygų leidimai ir vertimai leidžia susipažinti su prieš tai neatrastais kūrybos akcentais“, – sako leidyklos „Alma littera“ vadovė Danguolė Viliūnienė.

Leidyklos vadovė užsimena, kad skaitytojams bus pristatytos ne tik Lietuvoje jau gerai žinomos rašytojo knygos, tarp kurių – jau pasirodžiusi „Šimtas metų vienatvės“ ar vasarą knygynuose atsirasianti „Patriarcho ruduo“, bet knygų seriją papildys ir mūsų šalyje dar niekada neišleisti G. García Márquezo kūriniai.