Al Azharo universitetas Kaire, Egipte.

Balandžio 28–29 d. popiežius Pranciškus lankysis Kaire Egipto prezidento bei svarbaus Al-Azharo islamo universiteto didžiojo imamo kvietimu. Kelionė – itin svarbi daugeliu aspektų, komentatorių teigimu – tai sudėtingiausias lig šiol vykęs  pontifikato vizitas. Pažvelkime, kodėl.

Egiptas visada buvo svarbus tiek geopolitiniame, tiek religiniame pasaulio žemėlapyje. Tahririo aikštė ir Sisi vyriausybės metai, be abejonės, paliko pėdsaką šalyje bei tautoje, kuri gali didžiuotis be galo turtinga ir įspūdinga istorija nuo antikos iki mūsų dienų. „Man garbė lankytis žemėje, kurią lankė Šventoji šeima“, – sakė popiežius, dėkodamas egiptiečiams už kvietimą aplankyti kraštą, kurį patys egiptiečiai vadina „Umm il Dugna“ – (Visatos Motina). 

Kalbant apie šalies religinę situaciją, pirmiausia tenka paminėti krikščionis koptus – vieną iš senųjų Bažnyčių, susijusių su istoriniu Aleksandrijos patriarchatu. Ši gausi ir senas tradicijas puoselėjanti bendruomenė yra svarbi ne vien Egipte. Daug iškentėjusi ir vis dar kenčianti, kaip liudija visai neseniai įvykę teroristiniai išpuoliai, nusinešė daugybę aukų Velykų švenčių laikotarpiu.

Tawadroso II svajonė

2013-aisiais Bergoglio Romoje priėmė koptų Ortodoksų Bažnyčios vadovą, popiežių Tawadrosą II, parodydamas jam išskirtinį nuoširdaus broliškumo gestą: nepaisydamas protokolo, laukė svečio išėjęs iš savo rezidencijos Šv. Mortos namuose. Pasitiko jį kaip brolišką svečią, atvykusį į namus. Nuo tada Pranciškaus ir seseriškos Bažnyčios bendravimas išliko nuoširdus ir pastovus. Interviu agentūrai SIR Tawadrosas II popiežių apibūdino kaip „dieviškos dvasios įkvėptą žmogų“. Prisimindamas savo susitikimą, įvykusį prieš 4 metus, koptų ortodoksų lyderis teigė, kad jautė, jog „jis yra mano palaimintas brolis, palaikantis mus savo malda, dvasine patirtimi ir užrašytais pamokymais, kurie yra labai naudingi mūsų gyvenimui“. Būtent ta proga Tawadrosas II išreiškė svajonę: „Karštai viliuosi, kad Jo Šventenybė atvyks aplankyti mūsų Egipto.“

Aleksandrijos koptų patriarchas popiežius Tawadrosas II

Šiuo metu Bergoglio vizitas įvyks praėjus vos kelioms savaitėms po išpuolių Verbų sekmadienį ir iškart po Velykų, tai darsyk priminė „kraujo ekumenizmą“, apie kurį abu vadovai kalbėjo per savo pirmąjį susitikimą.

Al-Azharas ir Vatikanas

Egiptas – tai ir viena svarbiausių musulmoniškų šalių pasaulyje – ypač arabų: tiek dėl tikinčiųjų skaičiaus, tiek ir dėl savo garsiojo al-Azharo universiteto ir mečetės: ištisus amžius jie buvo svarbus atskaitos taškas visam sunitų pasauliui.

Pastarieji metai liudija brolišką didžiojo imamo Ahmedo Mohamedo el-Tayyibo ir Katalikų Bažnyčios suartėjimą. Jis vyksta po šaltojo periodo tarp Vatikano ir religinio Kairo centro įsivyravusio po Ratisbonos incidento, kai ganėtinai drąsią Benedikto XVI citatą žiniasklaida ne tik kad klaidingai interpretavo, bet ir išėmė iš viso Pranciškaus pirmtako refleksijos konteksto.

2016-aisiais šeichas el-Tayyibas aplankė popiežių Bergoglio, prieš tai viešai pareiškęs, kad „nuo tada, kai popiežiumi išrinktas Pranciškus, matėme gera žadančių ženklų. Girdėjome svarbių jo kalbų apie pagarbą visoms religijoms. Al Azharas tada vėl atkūrė jau egzistuojantį dialogą su Vatikanu“.

Šeichas Ahmedas el-Tayyibas, Al-Azharo mečetės didysis imamas su popiežiumi Pranciškumi 2016 m. gegužę.

Išties tai buvo istorinės reikšmės akimirka. „Susitikimas yra žinia“, – taikliai ta proga priimdamas šeichą pasakė Pranciškus. Santykiai su Šventuoju Sostu vėliau tęsėsi, pavyzdžiui, kai Popiežiškosios religijų dialogo tarybos vadovas kardinolas Jeanas-Louisas Tauranas dalyvavo Al Azharo universiteto seminare dialogui su islamu lemtinga tema: „Al Azharo ir Vatikano vaidmuo, užkertant kelią fanatizmui, ekstremizmui ir smurtui religijos vardu“.

Vizito labai laukia ir Al-Azharo universitetas bei mečetė – tai patvirtina Kadri Abdelmottalebas, univesitetinio centro protokolo skyriaus vadovas, kuris interviu SIR teigė, kad popiežiaus Pranciškaus vizitas „yra istorinis“. „Vizito labai laukiame“, – sakė Abdelmottalebas. Popiežius dalyvaus Tarptautinėje taikos konferencijoje, kurią rengia tas pats sunitų universitetas. Laukiama gausių delegacijų iš visų Artimųjų Rytų šalių ir iš kitur. Konferencijoje pasisakys ir popiežius Pranciškus kartu su imamu el-Tayyibu – duodamas konkretų krikščionių ir musulmonų dialogo ženklą. Todėl, sako protokolo šefas, „organzuojame visų vertą priėmimą. Popiežius Pranciškus yra taikos žmogus, ir jį sutiksime labai pagarbiai“.

Konferencijos tikslas – stabdyti terorizmą

Konferencija bus vienas iš svarbiausių apaštalinio popiežiaus vizito Egipte momentų ir vyks po neseniai įvykdtytų ISIS išpuolių prieš krikščionių kulto vietas.

Ambasadorius Abdelas Rahmanas Moussa, didžiojo imamo patarėjas užsienio klausimais, primena, jog didysis imamas, pernai lankydamasis Vatikane, „paskelbė, kad al-Azharas surengs visų religinių lyderių konfernciją, siekiant didesnio dialogo, didesnio religijų savitarpio supratimo ir norint paraginti visus pasaulio vyriausybių vadovus dėti visas pastangas, siekiant bendradarbiauti, kovoti su terorizmu ir atmesti bet kokį ekstremizmą“.

Panaši laikysena, atliepianti popiežiaus bei vienos svarbiausių sunitų mečečių didžiojo imamo poziciją „yra esmingai svarbi“. Į renginį pakviesta dar 200 svarbių asmenybių iš viso pasaulio. Kalbama ne vien apie musulmonų bendruomenių atstovus, bet ir „pagrindinių Artimųjų Rytų Bažnyčių vadovus, siekiant gilesnio dialogo. Esame visi pakviesti dirbti kartu, esame taikos siekimo partneriai, – pabrėžė al-Azharo atstovas. – Terorizmas neturi religijos, neturi tėvynės. Jokia religija pasaulyje negali leisti žudyti žmonių“, – primygtinai teigė ambasadorius Moussa, pabrėždamas, kaip po nesenų atakų tiek koptų bažnyčiose, tiek ir Šv. Kotrynos vienuolyne „Al-Azharas besąlygiškai pasmerkė teoristinius aktus, nukreiptus prieš visus, prieš mūsų krikščionis Egipte ir bet kur kitur pasaulyje.“ Išties dažnai pamirštame, kad „terorizmas neskirsto musulmonų ir nemusulmonų, o vien siekia įbauginti žmones ir kurti nestabilumo atmosferą“. Dėl šios priežasties al-Azharas deda pastangas „užkirsti kelią tokiai ideologijai ir tokiems veiksmams, kurie yra visiškai priešingi islamui ir bet kuriai religijai. Dedame visas pastangas, siekdami kovoti su tokiais veiksmais“.

Be abejonės, popiežius yra pripažįstamas kaip „vienas iš svarbiausių lyderių, galinčių vesti pasaulį taikos ir saugumo linkme, todėl, – dar tvirtina ambasadorius, – nusprendėme atkurti dialogą, nes laikome jį nuosaikiu ir taikos žmogumi, – tai yra ir mūsų tikslai. Dar ir todėl nusprendėme dirbti kartu su juo ir viliamės, kad ši konferencija taps šviesos spinduliu šiuo liūdnu metu, kurį išgyvename, dėl visur pasaulyje išplitusio terorizmo“.

Katalikų atstovas: pradedamas konstruktyvus dialogas?

Kunigas Raficas Greiche, Katalikų koptų Bažnyčios Egipte atstovas, kalbėdamas apie istorinį popiežiaus vizitą Kaire, atkreipė dėmesį į pasikeitusią situaciją. „Iki atakos Verbų sekmadienį kelionės tikslas buvo aplankyti Egiptą ir susitikti su patriarchu Tawadrosu II, didžiuoju imamu Al-Tayebu, prezidentu Al-Sissi ir Katalikų Bažnyčia“.

Tačiau po išpuolių kelionė įgijo kitą perspektyvą: „Pats popiežius primygtinai troško atvykti, ir tai rodo, kad jo niekaip nepaveikė mėginimai įbauginti. Matėme drąsų popiežių, solidarų su Egipto žmonėmis ir Bažnyčia. Ypač su koptais, kurie buvo pirmasis išpuolių taikiklis, – tačiau ir su visais egiptiečiais.“ „Tikimės taikos ir solidarumo, taip pat ir vilties žinios“, – sako kun. Greiche, pridurdamas, jog popiežiaus vizitas yra be galo svarbus tiek šaliai, tiek ir Bažnyčiai, o Egiptas savo ruožtu privalo pademonstruoti, kad yra ištikimas sau, nepaisydamas šių išpuolių.

Paskutinį kartą Egipte lankęsis popiežius buvo Jonas Paulius II. Per 17 metų situacija gerokai pasiekeitė. Stipriai keičiasi daugybės nekrikščionių egiptiečių mentalitetas. Pasak kunigo, prie to nemenkai prisidėjo faktas, kad krikščionys buvo ypač svarbi jėga per 2013 m. birželio 30-osios revoliuciją, kai buvo nuversta islamiška Mohamedo Morsio vyriausybė ir Musulmonų brolija.

„Nuo tada krikščionys buvo teigiamai vertinami, nors terorizmas ir tęsėsi. Krikščionys tampa teroristų taikiniu dėl solidarumo su birželio 30-osios revoliucija.“

Po dviejų bombardavimų Tantoje ir Aleksandrijoje musulmonai atėjo pareikšti užuojautos, dalyvauti laidotuvėse ir pasakyti, kad „tai nėra islamas“. „Teigiamą pokytį jaučiame. Anksčiau musulmonai vengdavo bendrauti su krikščionimis dėl salafistų diskurso Musulmonų brolijos mečetėse.“ Šiandien, anot kun. Greiche, nepasitikėjimas krikščionimis yra išnykęs.

Nuotraukoje: egiptietė moteris eina pro sieną, ant kurios arabiškai užrašyta „Boikotuokime krikščionis“. Egipto Koptų Bažnyčia patvirtino palaikanti policiją ir kariuomenę kovoje prieš terorizmą po to, kai islamistai ėmė masiškai atakuoti krikščionių bažnyčias

EPA nuotrauka

Egipte gyvuoja septynios Rytų Katalikų Bažnyčios: Katalikai koptai, kurie sudaro daugumą; melkitai, maronitai, asirai, chaldėjai, armėnai ir lotynai. Visus kartu paėmus, katalikai siekia 300,000 ir beveik pranyksta 17 ar 18 milijonų koptų ortodoksų vandenyne, – likusi egiptiečių dalis yra musulmonai. Kartais pasigirsta kaltinimų, jog šalies ortodoksai „užmiršo“ Katalikų Bažnyčią Egipte – kiek tokie priekaištai pagrįsti? „Katalikai tikrai yra mažoji kaimenė, apie kurią kalbėjo Jėzus, – sako Rafic Greiche. – Katalikų Bažnyčia veikia keletoje sektorių: mokyklose, labdaros organizacijose, jaunimo grupėse. Turime ir seminaristų.“

„Negalime pasakyti, kad katalikai yra izoliuoti ar juos pamiršo Vatikanas arba popiežius. Popiežiaus atvykimas pas mus yra ypatingos meilės ženklas“, – teigia Koptų katalikų atstovas spaudai.

Ko iš šio vizito tikisi krikščionys, ypač žinant, jog popiežius asmeniškai susitiks su prezidentu Al-Sissi ir didžiuoju imamu El-Tayebu? „Prezidentas Al-Sissi ne kartą yra pasisakęs, jog jam patinka krikščionys, ir jis norėtų, kad jie būtų traktuojami vienodai su musulmonais. Tuo tarpu didysis imamas buvo neseniai susitikęs su Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos vadovo kardinolu Jeanu-Louisu Tauranu. Tokie apsikeitimai nuomonėmis neatneš rezultatų per vieną naktį, tačiau pradeda konstruktyvų abiejų pusių dialogą.“

„Trokštu, kad šis vizitas būtų paguodžiantis ir padrąsinantis visų Artimųjų Rytų krikščionių apkabinimas; draugystės ir pagarbos žinia visiems Egipto ir regiono gyventojams; brolybės ir susitaikymo žinia visiems Abraomo vaikams, ypač musulmonų pasauliui, kuriame Egiptas užima garbingą vietą“, – taip prieš vizitą išplatintoje vaizdo žinioje kalbėjo Pranciškus. Telieka atidžiai stebėti vizito raidą, tikintis bent mažiausių poslinkių.

Pagal užsienio spaudą parengė Saulena Žiugždaitė