Šiame videoįraše filosofas, kultūros kritikas Leonidas Donskis (1962–2016) pristato tris modernybės kūrinius: Miguel de Cervantes Saavedra „Išmoningasis hidalgas Don Kichotas iš La Manšo“, William Shakespeare „Romeo ir Džuljeta“, François Rabelais „Gargantiua ir Pantagriuelis“. Filmuota 2015 m. rugsėjį, kuriant Valstybės pažinimo centro ekspoziciją.

L. Donskio teigimu, šios knygos atveria amžinybės ir dabarties įtampas politikoje, viešajame gyvenime ir sykiu primena, kas yra žmoniškas kilnumas, kuris gali atpirkti ir išgelbėti net didžiausio cinizmo epochose.

Francois Rabelais „Gargantiua ir Pantagriuelis“ kaip humoro ir komizmo enciklopediją galima studijuoti visą gyvenimą. Tai ir žaidimas lotynų kalba, tai buvusių klierikų arba dvasinių akademijų studentų, kurie vėliau tampa klajojančiais vienuoliais, istorijos. Tai ir neįtikėtini išminties klodai, ir šmaikštumas. „Gargantiua ir Pantagriuelis“ yra tas atvejis, kai išmintis veriasi per juoką, sykiu per kalbos karnavalą. 

„Romeo ir Džuljeta“ – paslaptingas kūrinys, nes Šekspyras greičiausiai pradėjo jį rašyti kaip komediją. Ši knyga dažniausiai suvokiama kaip meilės tragedija, bet ją galime perskaityti kaip politinę dramą. Tai yra politinis kūrinys. Kovoja dvi šeimos: Montekiai ir Kapulečiai. Dėl jų konfliktų kenčia Veronos miestas, kunigaikštis Eskalas uždraudžia dvikovas, uždraudžia Montekių ir Kapulečių konfliktus, bet niekas negelbėja. Viskas baigiasi tik tuo, kad abiejų šeimų atžalų, Džuljetos ir Romeo, meilė ir žūtis sutaiko abi šeimas, bet visi netenka visko. Valstybės, taikos, įstatymo viršenybės sukūrimas keliauja per kraują, išdavystes, kančią, bet galiausiai yra viltis, kad žmonės susivokia ir civilizuotam gyvenimui, o ne kerštui ar nepakantai, atiduoda viršenybę.

Miguel de Cervantes „Don Kichotas“ pasakoja apie ispanų karalystės, ispanų imperijos saulėlydį. Akivaizdu, kad tai saulėlydis, kandi aristokratija tyčiojasi iš žmogaus, kuris nori atgaivinti riterystę. Don Kichotas, arba tiesiog Alonso Kesada, arba Alonso Kichana, kaip jį vadina jo Lamanšo sodžiuje, pasirodo esąs keistas kratinys beprotybės ir išminties. Tai kilnus, išmintingas ir, deja, neadekvatus žmogus, supainiojęs epochas. 

„Bernardinai.lt“ drauge su Valstybės pažinimo centru kviečia geriau pažinti skirtingų laikotarpių politinę mintį ir atpažinti ją šiandienos politiniame mąstyme. Atitinkamo laikotarpio politinės minties idėjas pristato filosofai doc. dr. Naglis Kardelis ir prof. Alvydas Jokubaitis, dalinamės a. a. prof. Leonido Donskio geriausių grožinės literatūros kūrinių rekomendacijomis ir jaunosios kartos akademikų pasisakymais apie jų atspindžius šiandien.

Valstybės pažinimo centras