Evgenios Levin nuotrauka

Dažnas išsilavinęs jaunuolis, paklaustas, ar žiūri televiziją, atsako, kad neturi tokio daikto kaip televizorius. Suprask, esąs šiuolaikiškas ir žiūrįs tik tokias televizijas kaip kad Andriaus Tapino kuriamoji. Internetines, ir ne kitokias.

Tai nėra visiška tiesa. Klaida būtų manyti, kad tradicinė televizija išgyvena „mirimo laikotarpį“ (itin dažnas „Laisvės TV“ kūrėjų leitmotyvas). Priežastis paprasta — televizija kinta ne ką lėčiau nei internetas, o internautai, manydami, kad atsisakė TV, iš tiesų ją vartoja per kompiuterio monitorių.

Tiesiog televizorius prarado vienintelės vizualiosios medijos statusą. Ne daugiau.

Keletas pavyzdžių. Tarkim, interaktyvioji televizija, t. y. galimybė žiūrėti patinkančią laidą bet kada prasukant nemalonias reklamas. Suprantama, nėra sunku prikaišioti reklamos ir čia, bet žiūrovui suteikiama galimybė spręsti pačiam, o tai yra daug.

Kai kurios progresyvios užsienio IPTV (tai telekomunikacinė sistema, skirta transliuoti ir priimti televizinius signalus naudojant interneto protokolą) jau dabar TV pultelius siūlo ne maigyti, o valdyti balsu. Patogu, šiuolaikiška, išmanu.

Dar viena naujovė — Next Gen Content. Kiek primokėjęs žiūrėtojas gauna visą kompleksą su filmu sietinų dalykų: vaizdus, kaip buvo kuriamas filmas, režisieriaus, aktorių komentarus, garso takelį ir net žaidimus filmo tema. Ir nereikia blaškytis virtualybėje.

Ką jau kalbėti apie TV technikos pažangą. Moduliniai ekranai greit apsups žiūrovą iš visų pusių (lenkti televizoriai — tik pradžia). Raiškos srityje taip pat vyksta intensyvus judėjimas. Organinius šviesos diodus (OLED) keičia kvantiniai (QLED), kurių raiška greit priartės prie realaus žmogaus akies matomo vaizdo kokybės.

Didėjant interneto greičiams, televizija taip pat nesnaudžia, didindama apsukas iki alternatyvios realybės sukūrimo galimybės. Keli gigabitai per sekundę — ne riba, o tuomet galima tik įsivaizduoti, kaip keisis laidos, tarkim, apie gamtą, koncertų transliacijos ar kokių papildomų išraiškos galimybių gaus filmų kūrėjai.

Perspektyvoje mūsų laukia visas jusles apimanti televizija. Sussex‘o universiteto kūrėjai ją pavadino 9D, nes apima visus pojūčius. Keturi įprasti, o penktasis — skonis — išdalintas į keturis atskirus. Kol kas tai gana gremėzdiškas įrenginys, bet žinant dabarties greičius įgyvendinant pilotinius projektus, tikėtina, ilgai laukti neteks. Šiuo konkrečiu atveju chemijos pramonė kiek atsilieka nuo elektronikos srities dinamikos, nes pirmiausias kliuvinys yra kvapai ir skoniai, tiksliau, jų atitikimas ir papildymo bei saugojimo galimybės.

Tad kai tamstų kas klaus, ar žiūrite televiziją, galite sakyti, kad ne, bet tai jokiu būdu nereiškia, jog šiai medijai jau galas. Didelė dalis internetinio turinio yra televizijos gaminiai (prisiminkite kad ir „Amerikos talentus“), ir jūs juos vartojate it koks TV žiūrovas. Skirtumas tas, kad žiūrite per monitorių, o ne televizorių, kuriame jau dabar galima rasti viską, ką pasiūlo internetas.

Ir vienintelė priežastis, dėl ko Laisvės TV gali nugalėti lietuviškąsias televizijas, yra jų nenoras keistis ir eiti su laiku pirmyn. Jos galabija pačios save, rodydamos turinį, kuris siekia sovietinius laikus.

Taip joms ir reikia, jei atvirai.