Šiandien skaitome apie tai, kad mana iš dangaus ir vanduo iš olos buvo duoti, kai žydai dykumoje buvo praradę bet kokią viltį pasimaitinti savo jėgomis. Vienintelė likusi viltis buvo Dievas. Maža to, toks ir buvo Dievo vedimas: „Dievas per keturiasdešimt metų tave vedžiojo po dykumą, kad tave nusileisti priverstų ir išbandytų.“ 

Tai buvo preliudija, vedimas prie Jėzaus, kuris sako: „Aš ESU gyvoji duona nužengusi iš dangaus“, – teigia homilijos autorius – dominikonas kunigas Bernardas Verbickas.

Kiekvienas, priimantis Eucharistiją, turėtų prisiminti, kad viduryje šio pasaulio dykumos jis yra badaujantis žmogus, atsiduodantis visiškai į Dievo rankas ir paleidžiantis bet kokius kitus ramsčius.  

Bernardinai.TV