Birželio 19 d. minime šv. Julijoną Falkonieri.

Julijona (1270-1341), Charissimo ir Riguardatos Falconieri duktė, gimė Florencijoje, Italijoje. Tėvui mirus ją auklėjo dėdė šv. Aleksis, kuris padarė jai didelę įtaką.

Pasak legendų, ji niekada nežiūrėjo į veidrodį, nė karto nežvilgtelėjo jokiam vyrui į veidą, bijodama net minties apie nuodėmę. Atsisakė tekėti ir būdama 16 metų tapo servitų tretininke. 1304 m., po motinos mirties, Julijona paliko tėvų namus ir su grupe moterų pasišventė maldai bei labdaringiems darbams. Padėjo suformuoti Marijos servitų seserų ordiną. Prieš savo norą tapusi jų vyresniąja, ji sudarė statutą, kurį servitų vienuolėms po 120 metų patvirtino popiežius Martynas V. Julijona vadinama servitų ordino įkūrėja todėl, kad sudarė jų statutą, nors ir nebuvo pirmuoju asmeniu ordine.

Prieš mirtį, kadangi buvo per silpna priimti Šv. Komuniją, ji paprašė kunigo padėti Ostiją jai ant širdies. Kunigas meldėsi, kad Dievas, kuris atsiuntė sielą į kūną, pašventintų ligonę per Kristaus Kūną. Po to, kai Ostija buvo padėta Julijonai ant širdies, jos veidas nušvito. Netrukus Ostija dingo, Julijona mirė, o kryžiaus atvaizdas, buvęs ant Ostijos, buvo ant jos krūtinės.

Julijona Falkonieri kanonizuota 1737 m.