Už keliolikos kilometrų nuo Krokuvos ant stataus šlaito prie Vyslos upės stovi seniausias ir šiandien tebeveikiantis vienuolynas Lenkijoje – Tynieco abatija. Vienuolių benediktinų gyvenimo čia istorija driekiasi per tūkstantmetį. XI a. vienuolyną įkūrė Kazimieras I Atnaujintojas tikėdamasis, kad benediktinai padės iš naujo evangelizuoti žmones, kuriems grėsė atkristi į pagonybę. Tikriausiai jiems gerai sekėsi, nes pirmasis abatas Aronas tapo Krokuvos arkivyskupu. Vienuolyno muziejuje eksponuojamos jo naudotos mišių taurės ir patenos kopijos, originalai saugomi Vavelyje. 

Ši vieta garsi išlikusiais romaninės architektūros fragmentais. Apskritai Šv. Petro ir Pauliaus bazilika ir abatija buvo ne kartą perstatinėjamos po užpuolimų. Po mongolų invazijos XIII a. atsirado gynybiniai įtvirtinimai, po totorių puldinėjimų architektūra atstatyta gotikiniu stiliumi XV a. Tuomet istorikas Janas Dlugošas rašė, kad Tyniecas yra gražiausias tėvynės brangakmenis. Po Tvano karų XVII a. abatija atstatyta su barokiniais elementais. XVIII a. vienuolynas buvo tapęs Baro konfederatų tvirtove, po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų abatija pateko į Austrijos imperijos rankas ir buvo uždaryta 1816 m. Benediktinai čia sugrįžo tik 1939 m. 

Tynieco abatiją dar XX a. pradžioje išgarsino ir rašytojas, Nobelio premijos laureatas Henrykas Sienkiewiczas, aprašęs vienuolyną romane „Kryžiuočiai“.

Šiandien į abatiją plūsta piligrimai ir turistai, veikia jiems atidaryti svečių namai, restoranas, kavinė, muziejus, knygynėlis, suvenyrų parduotuvė. Nors pastarojoje galima nusipirkti daugybę produktų, pažymėtų benediktinų ženklu, jie gaminami su vienuolių leidimu, o ne jų pačių. Kadaise benediktinai gamindavo vyną, tačiau šiandien to nedaro. Dabar Tyniece gyvena apie trisdešimt brolių, tai ne tik seniausias, bet ir didžiausias benediktinų vienuolynas Lenkijoje. Pagal šv. Benedikto regulą, vienuoliai drauge meldžiasi kelis kartus per dieną, gieda grigališkąjį choralą.

Įdomu, kad plačiai žinomas benediktinų šūkis ora et labora“ (liet. melskis ir dirbk) ateina ne iš šv. Benedikto regulos. Jį tik XIX a. pabaigoje sugalvojo autoritetingas abatas Bavarijoje. 

XIV a. su Tynieco benediktinais susipažino didysis kunigaikštis Vytautas, pakvietė juos įsikurti Lietuvoje ir padovanojo Senųjų Trakų pilį. Tiksli vienuolyno įkūrimo data nežinoma, tačiau XV a. šaltiniuose rašoma, kad jis „naujai įsteigtas ir aprūpintas“. Senųjų Trakų abatija, veikusi daugiau nei 400 metų, uždaryta 1844 m. carinės Rusijos valdžios.

Kelionę finansavo Lenkijos institutas Vilniuje.